Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2023-07-31

Viso per pirmą pusmetį vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimų valstybiniuose miškuose užregistruota 5734,5 ha plote ir tai yra beveik 12 procentų arba 594 ha didesnis plotas nei pernai tuo pačiu metu (2022 m. – 5140 ha). Miško sanitarinės apsaugos priemonės židiniuose atliktos 1834 ha plote.

Iš vabzdžių žalingiausias buvo žievėgraužis tipografas, kurio pažeidimai fiksuoti 2458 ha plote, sanitariniais miško kirtimais židiniuose iškirsta apie 273 tūkst. ktm. medienos 1748 ha plote. Lyginant su 2022 metų pirmu pusmečiu, šių žievėgraužių židinių plotas išaugo daugiau nei pusantro karto (2022 m. – 1533 ha). Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose pažeidimai pasiekė stichinės nelaimės lygmenį, kuomet išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudarė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medienos. VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose žievėgraužių mažinimo tikslais per pirmą pusmetį buvo išdėstytos 4496 feromoninės gaudyklės ir 3367 ktm. vabzdžiagaudžių medžių/medienos. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomas žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad pirmos generacijos vystymosi metu skraidžiusių vabalų kiekis buvo dvigubai didesnis nei pernai ir pasiekė rekordines aukštumas, todėl būtina aktyviai vykdyti šviežiai užpultų eglių aptikimą, iškirtimą ir šalinimą iš miško. Viršūninio žievėgraužio židiniai valstybiniuose miškuose kol kas fiksuoti tik 1 ha plote. Miško želdinius ir žėlinius, kaip ir įprasta, labiausiai niokojo pušiniai straubliukai – 40 ha plote. 1197 ha plote fiksuotas paprastojo pušinio pjūklelio židinys Ignalinos regioninio padalinio teritorijoje, kur vidutinė medžio lajos defoliacija pasiekė 73 procentus, o židinyje vidutiniškai pažeista 85 procentai augančių medžių.

Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų per 2023 metų pirmą pusmetį užregistruota vos 345 ha plote ir tai sudarė 6 procentus nuo visų židinių ploto. Daugiausia (49 %) šios kategorijos pažeidimų sukėlė sausra – 170 ha plote. Sausringa buvo daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. bei Kretingos r. sav. ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Šalnos fiksuotos 63 ha plote, nes gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C. Sniegas pažeidė miškus 54 ha plote. Gaisrai fiksuoti 27 ha plote. Vėjas mišku pažeidė vos 28,6 ha plote.

Medžių grybinės ligos registruotos 601,5 ha plote (apie 10 % nuo visų židinių ploto). 7,5 ha židinių likviduoti atlikus sanitarinius miško kirtimus. Didžiausius ligų židinių plotus ir toliau tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (292 ha) ir džiūstantys uosynai (192 ha). Šakninė pintainė spygliuočių medynuose fiksuota 109 ha plote. Chroniškų ligų židinių po truputį mažėja ir antram pusmečiui lieka 589 ha plote.

Žvėrys mišką pažeidė 1001 ha plote (apie 17 % nuo visų pažeidimų). Žvėrių pažeidimų fiksuota trečdaliu mažesniame plote nei 2022 metų pirmą pusmetį (1336 ha). Pagrindiniai žaladariai yra elniniai žvėrys (976 ha): nukandžioti ūgliai želdiniuose ir žėliniuose užregistruoti 481 ha plote, žievė jaunuolynuose nulaupyta 473 ha plote, briedžiai viršūnes pušynuose laužė 22 ha plote.

2023 metų antrajame pusmetyje sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis numatoma pusamžiuose ir vyresniuose eglynuose, kur bus didelė tikimybė formuotis žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniams. Taip pat, pušinio pjūklelio pažeistuose pušynuose bei su jais besiribojančiuose spygliuočių medynuose Ignalinos regioninio padalinio teritorijoje.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2023-07-30

• Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama
  • 61 Eur už vieną ha ariamosios žemės (anksčiau buvo 54 Eur),
  • 76 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų (anksčiau – 70 Eur).
• Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama
  • 275 Eur už vieną ha, kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (anksčiau – 272 Eur);
  • 177 Eur už vieną ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha (anksčiau – 155 Eur);
  • 187 Eur už vieną ha – kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių (anksčiau – 156 Eur);
  • 72 Eur už vieną ha – kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius (anksčiau – 62 Eur).
• Taip pat pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai, įgyvendindami veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, atlikę tręšimo ar apdorojimo augalų apsaugos produktais darbus iki paraiškos pateikimo dienos, duomenis apie einamaisiais metais panaudotas trąšas ar kalkinimo medžiagas turi užpildyti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.
  • Naudinga informacija
    • Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2023 m. teikiamoms paraiškoms

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Ministerija taps žemės rinkos dalyvė?

2022 03 29

LR aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo nustato papildomus 1500 ha miško žemės ribojimus. Ministerijos projekte, be kita, ko, sakoma, jog asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sutikimą.

Visą Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą galima rasti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2022 03 17

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) parengė miškų planavimo dokumentą, kuris yra svarbus miškų savininkams, nes parodo, kaip valstybiniai miškai ribojasi su privačiais. Tai Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas.

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas

2022 03 03

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegolaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, taip pat medynų, kuriuose einamaisiais metais abiotinių veiksnių ir/(ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių kirtimams, vykdomiems pagal Miško kirtimo taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, ir jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas.

Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Aplankykite savo miškus

2022 01 31

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai, pranešė Valstybinė miškų tarnyba savo pranešime. Vėjai laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai, tad Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius juose sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo.

Žievėgraužis tipografas

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose buvo stebėtas žievėgraužio tipografo populiacijos augimas ir jo daromos žalos didėjimas. Žievėgraužis tipografas pažeidė 4 kartus daugiau eglių nei 2020 metais.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūva.

Žievėgraužis tipografas pirmiausia užpuola vėjo pažeistas (ką tik išverstas, nulaužtas) ir nuo sausros labai nusilpusias egles. Jose pasidaugina ir tuomet, puldamas masine ataka, gali įveikti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 50 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti atsiradusias išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai.

Pažeisti medynai

Šaltasis metų laikas yra pats tinkamiausias susitvarkyti pažeistus medynus. Tuomet mažiausiai pažeidžiama dirva, aplinka ir netrikdomi miško gyventojai. Pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas išblės iki pavasario ir, kai orai atšils, į tuos medynus beveik nebevilios pradėjusių skraidyti žievėgraužio tipografo vabalų. Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo nulaužtus, išverstus, kenkėjų apniktus ar džiūstančius medžius iš miško pašalinsime, tai bus veiksminga priemonė, sumažinsianti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą.

Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo miškais, juos tinkamai prižiūrėti. Jei kils klausimų, kokias priemones reikia taikyti vėjo ir kitų faktorių pažeistuose miškuose, Jus gali konsultuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistai, kontaktai čia

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Europos medienos sulaukia Kinija

2022 01 31

2020 ir 2021 metais Kinija importavo 30% viso jai reikalingo spygliuočių rąstų kiekio iš Europos, taip aplenkdama tradicine laikytą pasiūlą iš Rusijos ir Šiaurės Amerikos, konstatuoja „Wood Resources International“ (WRI), tarptautinė miškų ūkio ir medienos pramonės konsultacinė kompanija, daugiau nei 30 metų skelbia metines, pusmetines ir ketvirtines pasaulio apvaliosios medienos rinkos apžvalgas, kurios apima rąstų, medienos plaušienos (celiuliozės) ir medžio skiedrų kainų stebėjimus, besiremianti naujausia „WRI“ apžvalga.

Dar prieš penkis metus Europos spygliuočių medienos rąstų Kinijos uostuose praktiškai nebuvo, tačiau dėl nesibaigiančio medienos bado šalyje ir medienos pertekliaus Europoje dėl džiūstančių eglynų, per pastaruosius ketverius metus rąstų srautas į Kiniją pasikeitė.

Remiantis „WRI“ Quarterly, Europos medienos rinkos žaidėjų atėjimas į Kinijos rinką buvo dramatiškas – nuo ​​mažiau nei 500 000 m3 spygliuočių medienos rąstų 2017 m. padidėjo iki 14 mln. m3 per visus 2021 m. Kaip jau pabrėžta pranešimo pradžioje, šiuo metu Europai tenka 30% bendro importo kiekio, o Vokietija yra antra pagal dydį Kinijos tiekėja po Naujosios Zelandijos. Kelios kitos šalys per pastaruosius trejus metus padidino savo medienos eksporto apimtis, įskaitant Čekija, Lenkiją, Prancūziją ir Slovakiją.

Pastaruoju metu Europoje rąstų perteklius mąžta, palengva atsigauna vidaus paklausa. Taigi, nors Europos eksporto į Kiniją augimas buvo dramatiškas, mažai tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir šiemet.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 01 27  Utenos apskrities miškų tvarkymo schema

Nustatė, kur plėsti miškų plotus

LR aplinkos ministerijos užsakyta Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją, kurią parengė prof. Gintauto Mozgerio vadovaujamų specialistų komanda, parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus.

Šioje studijoje pagal šviesoforo principą buvo nustatytos žalios teritorijos, kur būtų galima įveisti mišką – tai 157 tūkst. ha, kas dabartinį Lietuvos miškingumą padidintų iki 36,1 proc. Tokį miškingumą galima būtų pasiekti ir be didesnių teisės aktų pakeitimų, tačiau reikėtų didesnį dėmesį ir paskatinimą skirti žemės savininkams ir miškų valdytojams.

Jei jie būtų papildomai skatinami ir pakeisti kai kurie teisės aktai, tokiu atveju pavyktų pasiekti ir ilgalaikį tikslą – padidinti Lietuvos teritorijos miškingumą iki 38-40 proc.

Labai svarbus miškingumo didinimo potencialas identifikuotas savaime medžiais apaugančiuose nenaudojamuose žemės ūkio plotuose. Dabar jie  priskiriami apleistoms žemėms ir netgi per mokestinę sistemą skatinamas tokių plotų „išvalymas“ nuo beatsirandančio miško.

Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc. ir atitinka ES šalių vidurkį, tačiau svarbiausiuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatoma pasiekti 38 proc. miškingumą iki 2050 m., o šiuo metu rengiamoje Nacionalinio miškų susitarimo vizijoje matomas ir 40 proc. miškingumas. Per pastaruosius 20 metų šalies miškingumą pavyko padidinti 3 proc., tačiau paskutiniaisiais metais miškų veisimo apimtys stipriai sumažėjo.

Miškingumo didinimo tikslams pasiekti

Miškingumo didinimo tikslams pasiekti ypač reikšminga ES parama, kuri teikiama per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Tai yra pagrindinis miškininkystės sektoriaus finansavimo šaltinis (ES mastu miškininkystės sektoriui skiriamo ES finansavimo 90 proc. yra iš šio fondo), kurio didžioji dalis Lietuvoje skiriama būtent miškams veisti.

Visą Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studijos ataskaitą galima rasti čia.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Švedai sustabdė buveinių registravimą

Švedijos Karalystės valstybinė miškų agentūra „Skogsstyrelsen“ (red. – Valstybinės miškų tarnybos Lietuvoje atitikmuo) prieš pat naujuosius metus visiškai sustabdė buveinių miškuose registravimą, pranešama tarybos pranešime spaudai. Agentūra taip pat pranešė, jog žemės savininkams pageidaujant, miško buveinės, įregistruotos nuo 2019 m. birželio 27 d., bus išregistruotos. Taip atsitiko Švedijos miškų agentūrai išanalizavus teisinę situaciją, po daugybės priimtų apeliacinio teismo sprendimų.

Agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti buveines

Žinotina, kad iš viso Vyriausiasis Švedijos Karalystės administracinis teismas atsisakė nagrinėti šešias bylas, kuriose miškų savininkai apskundė Švedijos miškų agentūros „Skogsstyrelsen“ sprendimą savininko žemėje registruoti miško buveinę. Stokholmo apeliacinis teismas mano, agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti buveines po to, kai Švedijos vyriausybė 2019 m. birželį nusprendė nebetęsti buveinių inventorizacijos šalyje projekto.

„Teisinė situacija tokia paini, jog negalime tęsti buveinių registravimo teisiškai pagrįstu miško savininkui būdu. Todėl, susipažinęs su dokumentais ir mūsų ekspertų išvadomis, nusprendžiau, kad registracija bus nutraukta“, sako Švedijos miškų agentūros „Skogsstyrelsen“ generalinis direktorius p. Hermanas Sundqvistas.

Prieš priimant šį sprendimą agentūros specialistai atliko teisinės situacijos analizę specialioje darbo grupėje, kuri ir išdėstė siūlymą nebetęsti registracijos.

Kaip bus tvarkomos anksčiau registruotos buveinės kol kas nėra aišku, laukiama daugiau teismų.

2021 05 27

LR aplinkos ministras savo įsakymu Nr. D1-309 “Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, patvirtino naujos redakcijos leidimų medžiapjūtei tvarką.

Visą įsakymą “Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” galima pamatyti čia:

2021 05 13    MIŠKŲ PLOTŲ SCHEMŲ KEITIMO PROJEKTAI

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) parengė miškų planavimo dokumentus, kurie yra svarbūs miškų savininkams, nes parodo, kaip valstybiniai miškai ribojasi su privačiais.

Tai Alytaus miesto, Akmenės, Kauno, Kazlų rūdos, Molėtų, Šilutės, Vilkaviškio, Zarasų  rajonų savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektai.

Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Akmenės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Kauno rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Kazlų rūdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Molėtų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Šilutės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Zarasų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

SAVAIME AUGANČIŲ JAUNUOLYNŲ INVENTORIZACIJA
2021 04 08

Valstybinė miškų tarnyba pradėjo vykdyti medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizacijos darbus. Dalyje teritorijų inventorizacija jau pradėta 2020 metais, šiemet bus pratęsta ir bendrai turėtų apimti beveik 1,4 mln. ha plotą, kuriame preliminariu vertinimu medžių savaiminukais galėtų būti apaugę apie 16 tūkst. ha apleistų, nenaudojamų ar netinkamų naudoti tiek privačių, tiek valstybinės žemės plotų.

Apskaičius šiuos plotus šalies miškingumas padidėtų apie 0,25 proc. punkto, reikšmingai didėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimas miškuose, būtų sveikesnė mus supanti natūrali aplinka. Darbus numatoma užbaigti iki 2022 m.

Visa Valstybinės miškų tarnybos informacija apie šiuos darbus čia.

šaltinis :https://www.pmsa.lt/

                                                      NELIKS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS?

LR aplinkos ministerija ėmėsi Valstybinės miškų tarnybos reorganizacijos – Aplinkos apsaugos departamentui perduoda miškų kontrolės funkciją, o Valstybinė miškų tarnyba atleidžia visus 88 darbuotojus nuo liepos 1 dienos.

Kiek anksčiau LR aplinkos ministerija skelbė pranešime spaudai apie pasirašytą Aplinkos apsaugos departamento struktūrą pakeičiantį įsakymą – valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje atsiras naujas struktūrinis padalinys – Miškų kontrolės departamentas, kuriame sustiprintą miškų kontrolę vykdys 42 aplinkos apsaugos inspektoriai, net du iš jų – valstybinių miškų priežiūrai.

Teigiama, jog tai vienas iš pirmųjų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos reformos žingsnių, juo siekiama stiprinti kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje atskiriant nuo leidimų išdavimo ir kitų ūkinės veiklos reguliavimo funkcijų. Planuojama, jog reforma atskirs leidimų išdavimą nuo jų kontrolės. Aplinkos apsaugos departamente bus sutelkta kitų ministerijos tarnybų išduodamų leidimų kontrolė. Po tokios kontrolės pareigūnų konsolidacijos kitas žingsnis bus poveikio aplinkai vertinimo proceso, taršos, kirtimo, žemės gelmių gavybos leidimų išdavimo tvarkų peržiūra.

Pirmas žingsnis

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, tai tik pirmas žingsnis rezgamuose planuose atsisakant Valstybinė miškų tarnybos paslaugų. Esmė, kaip kad dažnai būna, slypi kitur. Yra kelios interesų grupės, kurios nepatenkintos sukaupta miškotvarkos kompetencija šioje institucijoje. Tai ir verslo konsultantai, kurie anksčiau yra savo užsakovams grindę verslo plėtros planus, skaičiais, kurie neatitinka nacionalinės inventorizacijos skaičių apie šalies miškuose sukauptos medienos žaliavos kiekius tūrine išraiška, tai ir biokuro gaminius iš kaimyniniu Rytų šalių įvežančių tarpininkų nenoras matyti didelius vietos žaliavos resursus, taip pat dosniai paramos pinigais šeriamos save aplinkosaugos organizacijomis vadinančios, o iš tiesų –  minkštosios galios ir priedangos bei politikų spaudimo įrankiai, kuriais taip pat siekiama mažinti  šalies miškų naudojimą. Jiems akis bado tarnybos specialistų pagrįstos milžiniškos negyvos medienos sankaupos.

Šių, rodos, viena kitai prieštaraujančių interesų  yra vienas bendras tikslas – miškų sektorių priversti būti priklausančiu nuo pigios atvežtinės žaliavos, o Valstybinės miškų tarnybos ilgametė kompetencija tam trukdo, yra norima tarnybos kompetencijas išskaidyti kitoms valstybinėms institucijoms, dalį – mokslo įstaigoms, dalį apskritai panaikinti.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

       Nacionalinį susitarimas dėl miškų

Aplinkos ministerija inicijuoja Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Kol kas nelabai aišku- DĖL KO bus tariamasi, KAS tarsis ir KAIP vyks tarimasis. Nesinorėtų tikėti, kad tas pradžios drumstas chaosėlis kuriamas sąmoningai. Greičiausiai, tiesiog nėra tokių susitarimų organizavimo patirties, laikas spaudžia, ankstesnių projektų įgyvendinimo partneriai šalia, o savarankiškai pasižvalgyti kitų šalių patirties pasimiršo.  Matysime, kaip bus.  Gerai bus tik tuomet, kai  į dialogą visi įsijungs iš pat pradžių patikėję proceso skaidrumu ir objektyvumu, o dėl bendro gėrio tarsimės ieškodami kaip sukurti daugiau ir geriau, o ne kaip uždrausti, atimti ir sugriauti.

Naudoti gausinant ar saugoti uždraudžiant?

Inspiruojamos viešos diskusijos dėl miškų daugiausia sukasi dėl šio vieno klausimo. Vieni emocingai tikina, kad miškus reikia saugoti uždraudžiant kirtimus, nes “žudomi medžiai”, “naikinama gamta” ir palikti viską savieigai; kiti bando kalbėti, kad prižiūrėti ir naudoti miškus reikia, nes prižiūrimas turtas ne tik kad nenyksta, o netgi gausėja. Siekis “Uždrauskime kitiems, nes mums tas nieko nekainuos” tik iš karto kabina, tačiau net aplinkosaugininkų surašytais klausimais nesenai vykdyta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad dauguma – net 75% – apklaustųjų norėtų, kad miškas vis tik būtų prižiūrimas, o 66% – pritaria, kad iš valstybes biudžeto reikia atlyginti nuostolius privatiems savininkams, atsirandančius dėl draudimų ūkinei veiklai arba tokius miškus iš savininkų išpirkti. Ikišiolinis miškininkavimo modelis nebeveikia: viešosios paslaugos nebegali būti finansuojamos iš mažėjančių medienos pardavimo pajamų. Būtina ne vien kelti naujus reikalavimus, tačiau ir tiesiogai atlyginti miško savininkams ir miškininkams už teikiamas ekosistemines paslaugas.

Iš esmės Lietuvoje miškams sekasi gerai

Užauga daugiau nei yra kertama, nepaisant to, kad medžiapjūtės apimtys išaugo. Tačiau prisiminus, kad per pastarąjį šimtmetį miškų plotai šalyje padvigubėjo, medynuose sukauptos medienos kiekis išaugo daugiau kaip trigubai, o iš kasmetinio prieaugio panaudojama tik apie 65-70 proc., tampa aišku, kad bendra situacija yra labai nebloga. Galima ir toliau protingai ūkininkauti, taikant vis šiuolaikiškesnės technologijas, investuojant į miškų įvairovę, atsparumą klimato kaitai ir stichiniams reiškiniams. Ūkiniai kirtimai miško nesunaikina, priešingai. Medžiapjūtė yra vienas iš miškų auginimo etapų, ūkininkaujant miškas atsinaujina, net labiau nei nenaudojamas. Gamtotvarkinės priemonės irgi taikomos vis plačiau, įgyjama patirties. Tik dažniausiai jas reikia finansuoti iš kitų veiklų uždirbamų lėšų. O ir darbai patys nepasidaro, reikia darbo rankų, medžiagų, įrankių ir technikos.

Gal išties uždraudžiame?

Kas būtų, jei Lietuva, norėdama patapti neliečiamos gamtos oaze, sustabdytų arba iš esmės sumažintų kirtimus, kaip siūlo gamtosaugos entuziastai? Ar padidėtų bioįvairovė? Ar klimatas būtų dėkingas, ar padidėtų pasaulinė anglies dioksido absorbcija? Vargu bau.

Mūsų šalis negyvuoja uždaroje erdvėje. Jau dabar matome, kad auga tekstilės iš medienos pluošto, kartono, medinės statybos ir kitų medienos gaminių paklausa. Jei nepasinaudosime savų miškų resursais, tektų pirktis iš svetur. Iš ten, kur apsaugos ir miškų tvarkymo standartai ne tokie reiklūs, kur miškai dažnai iš tiesų naikinami, keičiant juos į žemdirbystei ar kitoms reikmėms naudojamus plotus. Be to – už kokius ir kieno pinigus? Šalies prasiskolinimo rodikliai jau dabar nėra džiaugsmą keliantys, o juk dar COVID-19 pandemijos ir su tuo susijusios ekonomikos krizės galo nematyti. Pralaimėtojų būtų daugiau, nei tik pramonė, miškų savininkai ir miškininkai, laikui bėgant tai pajustų ir visa visuomenė.

Vertėtų prisiminti, kad miškuose kaupiama anglis nepasilieka juose neribotą laiką. Daugelis didesnių miškų gaisrų dažniausiai įsisiautėja apleistuose ir neprižiūrimuose plotuose, kur gausu sausuolių ir virtėlių.

Geras šansas įsigilinti ir suprasti daugiau

Tad artėjanti diskusija dėl miškų yra geras šansas įsiklausyti į siūlomus miškų valdymo sprendimus, susipažinti su tikra informacija ir gebėti atskirti faktus nuo skleidžiamų melagienų. Paprastų sprendimų kompleksiniuose dalykuose nebūna, tačiau bendromis pastangomis galima pasiekti stabilumo, užtikrintumo Lietuvos miškų politikoje ateityje.

Sodinantis medį žmogus žvelgia toli į ateitį, nedarydamas vienadienių sprendimų!

Algis Gaižutis, LMSA pirmininkas
2021-03-28

šaltinis: https://forest.lt/

Nerekomenduojame naudotis ES parama

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA), įvertinusi pastarojo pusmečio valstybinių insitucijų (LR žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė miškų tarnyba) iniciatyvas taikyti ypač griežtas poveikio priemones už nereikšmingus pažeidimus, administruojant Europos Sąjungos paramos miškininkystės sektoriui paraiškas, tokias kaip “Investicijos į miškininkystės technologijas” ar “Miško veisimas” išieškant visą paramos sumą, ragina miško ir žemės savininkus susilaikyti nuo bet kokių paraiškų miškininkystės sektoriuje teikimo iki nebus pakeistas valstybinių institucijų baudėjo mentaliteto požiūris į miško ir žemės savininkus, investuojančius į ateities miškus ir ženkliai gerinamos pačios paramos sąlygos.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

šaltinis: https://forest.lt/

                  Dėl miško darbų atlikimo terminų

https://www.pmsa.lt/del-misko-darbu-atlikimo-terminu/

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

              DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ APLINKOSAUGINIUS APRIBOJIMUS ŪKINEI VEIKLAI IR NUOSAVYBEI APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO

Vyriausybė palaikė aplinkos ministro Simono Gentvilo teikiamą klausimą dėl kompensacijų už aplinkosauginius apribojimus ūkinei veiklai ir nuosavybei apskaičiavimo ir išmokėjimo. [LRV posėdžio 2021-02-24 medžiaga Klausimas Nr 6.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) eilę pastarųjų metų nuosekliai kėlė šią problemą, kad dabartinė kompensavimo tvarka yra netenkinanti miško ir žemės savininkų, o išmokamos sumos, netgi jei atskirais atvejais ir priskaičiuojamos, yra neadekvačios patiriamiems nuostoliams.

 Nuspręsta siūlyti Seimui

Apskaičiuojant kasmetines kompensacijas privataus miško savininkams skaičiavimams naudoti palūkanų normą  mažiausiai 3,5 proc

Kad teisė į kompensaciją nenutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas;

Detaliau. Esmė- saugomose teritorijose taikomo kompensacijų mechanizmo nepatrauklumą iš esmės lemia tai, kad kasmetinės kompensacijos už miškuose taikomus apribojimus yra per mažos ir kompensacijos teisė nutrūksta, kai pasikeičia žemės sklypo savininkas.

Atsižvelgiant į tai, siekint išspręsti prieštaravimą tarp Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, siūloma tobulinti ir saugomose teritorijose taikomą kompensacijų mechanizmą keisti tokiomis teisinio reguliavimo priemonėmis:

Reguliavimo priemonės

•  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 1 dalies nuostatas papildant, kad ir už saugomose teritorijose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kompensacijos išmokamos ir apskaičiuojamos pagal šiame Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnyje numatytą kompensacijų apskaičiavimo mechanizmą;

•  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kasmetinių kompensacijų privataus miško savininkams apskaičiavimo principą, kad būtų išvengta situacijų, kai kasmetinė kompensacija sumažėja iki socialiai neteisingo lygio tik dėl to, kad skaičiavimuose naudojamos vidutinės metinės palūkanų, mokamų einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, normos sumažėja priartėdamos prie 0 reikšmės arba tampa neigiamomis ir todėl kompensacijos nemokamos. Siūlytina nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį;

•  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 32(1) straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, kurių taikymas šiuo metu lemia, kad teisė į kompensaciją nutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas, todėl nuostolių patiria parduodamo žemės sklypo savininkas, nes dėl tokios sąlygos sumažėja parduodamo žemės sklypo rinkos vertė, arba socialinį neteisingumą patiria paveldimo žemės sklypo paveldėtojai.

Siūloma nustatyti

Saugomų teritorijų įstatymą patikslinus pagal projektu Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, nustatant konkrečią mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams išmokėti keistųsi. Bendras metinis lėšų poreikis kompensacijoms, apskaičiuotoms pagal Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą, išmokėti per paskutinius 10 metų svyravo 7,3–1,5 tūkst. eurų ribose, o kompensacijų skaičiavimuose taikyta palūkanų norma svyravo 5,3–0,4 proc. ribose.

Projektu siūloma nustatyti mažiausia 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudotina palūkanų norma pasirinkta vadovaujantis Europos Komisijos „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairėse“ 08/2006 siūloma minimalia socialine diskonto norma. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. palūkanų norma buvo 1,19 proc., tikėtina, kad priėmus įstatymą lėšų poreikis kasmetinėms kompensacijoms išmokėti galėtų išaugtų maždaug trigubai, preliminariai vertinant, neturėtų viršyti 15 tūkst. Eur. Įvertinus projektu siūlomus pakeitimus, planuojamos kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus bus mokamos iš Aplinkos ministerijai patvirtintų 2021 m. asignavimų.

šaltinis: https://forest.lt/

                       RUSIJA KETINA RIBOTI MEDIENOS EKSPORTĄ

Neseniai paskelbtame pranešime Rusijos Federacijos prezidentas p. V. Putinas įsakė savo vyriausybei griežtai kontroliuoti apvaliosios medienos ir menkaverčių miško produktų eksportą ir kovoti su nelegalia rąstų prekyba, praneša pramonės naujienų portalas news.cision.com. Jis taip pat paprašė iki 2022 m. sausio 1 d. visiškai uždrausti neperdirbtų arba nedaug perdirbtų spygliuočių ir kitą vertingą medieną išvežti iš Rusijos. Pagal šį nurodymą galima daryti išvadą, kad mažesnės vertės rąstams, pavyzdžiui, tradiciškai eksportuojamiems beržo rąstams į Suomiją būsimas eksporto draudimas nebūtų taikomas.Tokių žingsnių imamasi siekiant paskatinti medienos perdirbimą šalies viduje, V. Putinas taip pat nori įgyvendinti vyriausybės subsidijuojamų paskolų programą investicijoms į medienos perdirbimo įrenginius, pirmiausia Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose,  aukštesnės pridėtinės vertės produkciją nukreipdamas į augančias medienos rinkas Azijoje.

Įvestas rąstų draudimas

Jei bus įvestas rąstų draudimas, jis užbaigs ilgalaikį Rusijos, kaip vienos didžiausių pasaulyje spygliuočių medienos eksportuotojų, vaidmenį. Per daugelį dešimtmečių šalis eksportavo didelius medienos žaliavų kiekius, daugiausia miško produktų gamintojams Azijoje ir Europoje. Spygliuočių medienos rąstų eksporto apimtys dar 2006 m. siekė 37 mln. m3, tačiau kai 2008 m. buvo pradėti taikyti padidinti eksporto tarifai rąstams, eksporto apimtys drastiškai sumažėjo iki 8,5 m3 2019 m., praneša „Wood Resource Quarterly“. Pirmąjį pusmetį šių metų pusmetį pagrindinės eksporto rinkos buvo Kiniją (apie 75 proc.) ir Suomiją (apie 10 proc.) viso Rusijos medienos eksporto.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Pradejo sekti pigios medienos srautas iš Baltarusijos :

Tą jau pajuto daug baltarusiškos medienos skiedros importuojančios bendrovės. Lietuvos rinkoje pradėjo kilti malkų kainos.

Šaltinis: https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/posts/4356827784332598

 IŠVIRTUSIŲ MEDŽIŲ ŠALINIMAS

2021 02 11

Gamtos pridarytas negandas miškuose reikia likviduoti kuo greičiau, dar žiemą, kol geros miško ruošos sąlygos. Pavasarį nusilpusius, aplaužytus žalių spygliuočių medžius, paprastai gausiai apninka medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Tada jau vėlu imtis miško sanitarinės apsaugos priemonių ir sunku užkirsti kelią žievėgraužių veisimuisi ir išplitimui.

Medienos gabenimas

Fiziniai asmenys, gabendami apvaliąją medieną, pagamintą jiems priklausančiuose miškuose, privalo turėti tvarkingai užpildytą medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją), jeigu apvalioji mediena yra paruošta vykdant kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką privalomi. Tuo atveju, kai apvalioji mediena yra paruošta vykdant kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką nėra privalomi, fiziniai asmenys, gabendami apvaliąją medieną, pagamintą jiems priklausančiuose miškuose, be užpildyto medienos gabenimo lapo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, dar privalo turėti nuosavybės teisę į miško valdą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

Leidimai

Leidimai kirsti mišką neprivalomi vykdant jaunuolynų ugdymo kirtimus iki 20 metų amžiaus medynuose, vykdant kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško pusę), taip pat vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai bei vėjavartos (su šaknimis išversti medžiai).

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

                                    BIRŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS NUOTOLINIU BŪDU

2021 02 08

UAB „Via GIS“ atliko 2019 metais šalies miškuose vykdytų biržių identifikavimą panaudodama nuotoliniais metodais surinktą informaciją, t.y. 2019 ir 2020 metų sausio mėnesių Europos kosmoso agentūros atviros prieigos Sentinel-1 sintetinės apertūros radaro ir Sentinel-2 multispektrinius palydovinius vaizdus.

Projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą miškininkystės praktikoje duomenys apie šalyje vykdytą medžiapjūtę, jos vietą (lokaciją), iškirstos biržės plotą ir konfigūraciją surinkti ne tradiciniais antžeminiais matavimais, bet dešifruojant žemės dangos vaizdus, gautus iš kosminių palydovų. Toks metodas taip pat leido, nepriklausomai įvertinti ir palyginti situaciją.

Nustatyta, kad per 2019 m. biržių plotas sudarė 15 631 ha (~0,71 proc. bendro šalies miško žemės arba ~0,75 proc. medynų ploto), biržių skaičius – 9 516 vnt. Pagal miškų nuosavybę 56 proc. identifikuotų biržių nustatyta valstybiniuose, 44 proc. – privačiuose miškuose. Pagal miškų grupes didžiausią identifikuotų biržių ploto dalis (94 proc.) buvo IV miško grupėje.

Medžiapjūtės deklaravimas

Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje taikomi teisės aktai nenumato miško savininkams prievolės deklaruoti apie atliktą medžiapjūtę. Leidimas medžiapjūtei gali būti ir išduotas, tačiau ją atlikti nėra privaloma. Todėl, Valstybinės miškų tarnybos specialistai biržių ribas šiuo metu gali nustatyti, tik realiai apžiūrėję jas vietoje.

Nustatyta, kad bendras biržių plotų skirtumas tarp identifikuotų distanciniais metodais ir natūroje faktiškai esančių yra apie 5 proc. Atskirais atvejais biržių plotų skirtumai viršija šį dydį. Tai priklauso nuo biržių ploto, jo konfigūracijos, medyno tipo, palydovinio vaizdo kokybės. Daugiau plotų neatitikimų nustatyta mažesnėse nei 0,5 ha biržėse, kurių ribos dėl susidarančių greta esančių medžių šešėlių identifikuojamos žemesniu patikimumu.

Nuotoliniais metodais, pasitelkiant palydovines nuotraukas, identifikuoti 2019 m. plynai iškirsti miško plotų poligonai viešai prieinami Valstybinės miškų tarnybos miškų žemėlapyje.

2020 metais užbaigtas projektas patvirtino, kad distancinių metodų panaudojimas gali būti efektyvus būdas vykdyti medžiapjūtės stebėseną ir vertinti įvairius miško dangos pokyčius.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

 DĖL MIŠKO ŽEMĖS SANDORIŲ PRAKTIKOS
2021 02 04

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) informacija LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariams dėl miško žemės sandorių praktikos.

parsisiųsti:

https://www.pmsa.lt/wp-content/uploads/2021/02/pmsa_lrs_misko_sandoriai_2021_02_01-s0201.pdf

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

                     MIŠKŲ KAITOS TENDENCIJOS

2021 01 25

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasaulio miškų būklę sistemingai apskaito jau nuo 1948-ųjų metų. 2020 metais atlikto tokio vertinimo pagrindinis uždavinys – gauti nepriklausomus ir nuoseklius duomenis apie miškų būklę pasaulio regionų ekologinių zonų pjūviais.

Medienotyra

Lietuvą šiame tyrime atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. Gintautas Mozgeris. Kam FAO prireikė atlikti tokią studiją? Pirmiausia, vieningai pripažintos ir naudojamos informacijos apie pasaulinius miško išteklius trūksta, arba tokia informacija dažnai yra abejojama. Skirtingų autorių pateikiamos pasaulinio lygmens miškų statistikos dažnai skiriasi. Globalių žemės naudojimo ir dangos duomenų bazių trūksta, ypač tokių, kurios būtų parengtos vadovaujantis vienoda nomenklatūra bei atstovautų suderinamas datas bei perteiktų kaitos tendencijas. Pagaliau, skirtingų pasaulio šalių specialistų kompetencija surenkant duomenis apie miškų išteklius yra labai skirtinga.

Nuotoliniai tyrimai pagal vaizdus

Pagal nuotolinių tyrimų vaizdus galima nustatyti dominuojantį žemės naudojimo tipą. Taip nurodomi pastovaus miško, naujo miško, prarasto miško bei pastovių kitų – ne miško žemės plotų kiekiai per atitinkamą laikotarpį.

Tokio tyrimo apskaitos duomenys bus pilnai sutvarkyti tik 2021-aisiais metais.  Nekantriausiems natūraliai kyla klausimas – ko galime tikėtis, kiek turime miškų, kokios jų kaitos tendencijos. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Teritorijos miškingumas

Jei vadovautumės tik 500 apskaitos vienetų centroiduose surinktais duomenimis, 2018-aisiais metais Lietuvos teritorijoje miškas dengė 36% ploto. Tačiau įvertinimo paklaida yra gana didelė – 9%. Tai atitinka per 195 tūkstančius ha, tad galime teigti, kad miško ploto reikšmė yra tarp 1 937 842 ir 2 329 665 ha. Taigi, pagal FAO apskaitą Lietuvos miškingumas galėtų būti didesnis, nei oficialiose šalies statistikose įvardijamas 2018.01.01 dieną buvęs Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas – 33,6%.

Tendencijos

Tyrimo metu miško nulydimas apskaitos vienetų centroiduose fiksuotas tik 0,2% objekto ploto per 2000-2010 metų laikotarpį. Taigi, naujų miškų atsiradimo ir jų praradimo greitis buvo 15 500 ir 1.450 ha/metai per ankstesnįjį laikotarpį bei 12 500 ir 100 ha/metai pastaruoju metu. Kitaip sakant, nauji miškai atsirado bent dešimteriopai sparčiau nei buvo nulydomi esami. Įvertinimo paklaidos, susijusios su miško ploto kaita, yra gana didelės, tačiau miškų ploto didėjimo tendencijos yra aiškios. Jei žvelgtume tik į mišką, tai natūralių bei susivėrusių miškų kategorijai 2018 metais priskirti 71,6%, susivėrusiems želdiniams – 15,7%, laikinai nesusivėrusiam natūraliam (paprastai savaiminės kilmės) miškui – 4,7% bei nesusivėrusiems želdiniams – 8% miškų ploto. Laikinai nesusivėrusių miškų kategorijai pagal FAO metodiką priskirtos kirtavietės bei 1-os amžiaus klasės jaunuolynai.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Netiesa kad:  PRIVATŪS MIŠKININKAI MOKA MAŽESNIUS MOKESČIUS

2021 01 12

Dažnas, dažnu atveju mažai teišprusęs, bet mėgstantis kalbėti ir už savo kalbas nemėgstantis atsakyti politikas gali postringauti, kad privatūs miškininkai Lietuvoje gyvenai labai gerai ir tik miškų urėdijos moka mokesčius.

Miško savininkas

Privatus miško savininkas ar įmonė, kuri verčiasi miškų ūkio veikla, perka rinkos kainomis biržes iškirtimui arba naudoja savo turimus miškus. Miško savininkų, kurie naudotų vien savo miškus yra vienetai, absoliuti dauguma rinkos žaidėjų investuoja savo lėšas įsigyjant žaliavą. “Stataus miško” kaina rinkoje yra 30 eur už kubinį metrą, o jei kirtimų metu planuojama pagaminti 1000 kubinių metrų medienos, vadinasi vien už žaliavą teks pakloti 30 000 eur. Dar pridėkime kelis tūkstančius eurų miškotvarkos projekto rengimui ir biržės dokumentacijos ruošimui, kelis tūkstančius iškirstų biržių atkūrimui, kelių remontui, tūkstantėlį rezervuokime baudoms, 15% Gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), 5% bendrosioms miškų ūkio reikmėms, gauname, kad tam, kad įmonė dirbtų ir išlaikytų darbo vietas regionuose, jai reikės dukart tokios sumos, kaip kad ji turi turėti, kad sumokėti už žaliavą.

Nereikia pamiršti

Kaip šiuo atveju yra valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kurių pusę, beje, dirba nepelningai? Remiantis kiekvienais metais aplinkos ministro tvirtinamų nenukirsto valstybinio miško kainomis, nesunkiai galime pamatyti, kad už žaliavą valstybės įmonės miškų urėdijos moka vidutiniškai du kartus mažiau, nei privatus sektorius. Kitaip tariant, pigiai perka iš valstybės žaliavą (o ši pigiai parduoda), kad galėtų sukti kasdienį verslą. Nereikia pamiršti, kad valstybinių miškų valdytojai miško žemę valdo patikėjimo teise, t. y. ją pradėdami valdyti, nepatyrė jokių išlaidų, o įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas šiose įmonėse vertine išraiška į apskaitą nėra neįtraukiami. Dar daugiau, valstybiniai miškų ūkio rinkos dalyviai nemoka 15% GPM. Tiesa, moka 10% tarifo dydžio privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, bet ir tai nesudėtinga susigaudyti, kad mokestinė našta urėdijoms, mokant šiuos mokesčius, analogiškus apyvartos mokesčiui, yra dukart menkesnė nei privatiems miškininkams.

Priminsime, kad kitus mokesčius, tokius kaip pelno, pridėtinės vertės, įmokas į Garantinį fondą, Valstybinį socialinį draudimą ar privalomąjį sveikatos draudimą tiek privataus, tiek valstybinio miškų ūkio subjektai moka tokius pat.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/