Naujienos miškų sąvininkams

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2023-07-31

Viso per pirmą pusmetį vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimų valstybiniuose miškuose užregistruota 5734,5 ha plote ir tai yra beveik 12 procentų arba 594 ha didesnis plotas nei pernai tuo pačiu metu (2022 m. – 5140 ha). Miško sanitarinės apsaugos priemonės židiniuose atliktos 1834 ha plote.

Iš vabzdžių žalingiausias buvo žievėgraužis tipografas, kurio pažeidimai fiksuoti 2458 ha plote, sanitariniais miško kirtimais židiniuose iškirsta apie 273 tūkst. ktm. medienos 1748 ha plote. Lyginant su 2022 metų pirmu pusmečiu, šių žievėgraužių židinių plotas išaugo daugiau nei pusantro karto (2022 m. – 1533 ha). Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose pažeidimai pasiekė stichinės nelaimės lygmenį, kuomet išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudarė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medienos. VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose žievėgraužių mažinimo tikslais per pirmą pusmetį buvo išdėstytos 4496 feromoninės gaudyklės ir 3367 ktm. vabzdžiagaudžių medžių/medienos. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomas žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad pirmos generacijos vystymosi metu skraidžiusių vabalų kiekis buvo dvigubai didesnis nei pernai ir pasiekė rekordines aukštumas, todėl būtina aktyviai vykdyti šviežiai užpultų eglių aptikimą, iškirtimą ir šalinimą iš miško. Viršūninio žievėgraužio židiniai valstybiniuose miškuose kol kas fiksuoti tik 1 ha plote. Miško želdinius ir žėlinius, kaip ir įprasta, labiausiai niokojo pušiniai straubliukai – 40 ha plote. 1197 ha plote fiksuotas paprastojo pušinio pjūklelio židinys Ignalinos regioninio padalinio teritorijoje, kur vidutinė medžio lajos defoliacija pasiekė 73 procentus, o židinyje vidutiniškai pažeista 85 procentai augančių medžių.

Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų per 2023 metų pirmą pusmetį užregistruota vos 345 ha plote ir tai sudarė 6 procentus nuo visų židinių ploto. Daugiausia (49 %) šios kategorijos pažeidimų sukėlė sausra – 170 ha plote. Sausringa buvo daugelyje Lietuvos rajonų, tačiau gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. bei Kretingos r. sav. ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Šalnos fiksuotos 63 ha plote, nes gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C. Sniegas pažeidė miškus 54 ha plote. Gaisrai fiksuoti 27 ha plote. Vėjas mišku pažeidė vos 28,6 ha plote.

Medžių grybinės ligos registruotos 601,5 ha plote (apie 10 % nuo visų židinių ploto). 7,5 ha židinių likviduoti atlikus sanitarinius miško kirtimus. Didžiausius ligų židinių plotus ir toliau tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (292 ha) ir džiūstantys uosynai (192 ha). Šakninė pintainė spygliuočių medynuose fiksuota 109 ha plote. Chroniškų ligų židinių po truputį mažėja ir antram pusmečiui lieka 589 ha plote.

Žvėrys mišką pažeidė 1001 ha plote (apie 17 % nuo visų pažeidimų). Žvėrių pažeidimų fiksuota trečdaliu mažesniame plote nei 2022 metų pirmą pusmetį (1336 ha). Pagrindiniai žaladariai yra elniniai žvėrys (976 ha): nukandžioti ūgliai želdiniuose ir žėliniuose užregistruoti 481 ha plote, žievė jaunuolynuose nulaupyta 473 ha plote, briedžiai viršūnes pušynuose laužė 22 ha plote.

2023 metų antrajame pusmetyje sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis numatoma pusamžiuose ir vyresniuose eglynuose, kur bus didelė tikimybė formuotis žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniams. Taip pat, pušinio pjūklelio pažeistuose pušynuose bei su jais besiribojančiuose spygliuočių medynuose Ignalinos regioninio padalinio teritorijoje.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2023-07-30

• Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama
  • 61 Eur už vieną ha ariamosios žemės (anksčiau buvo 54 Eur),
  • 76 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų (anksčiau – 70 Eur).
• Pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama
  • 275 Eur už vieną ha, kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (anksčiau – 272 Eur);
  • 177 Eur už vieną ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir brandžių medžių iškirtimas, bei draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha (anksčiau – 155 Eur);
  • 187 Eur už vieną ha – kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių (anksčiau – 156 Eur);
  • 72 Eur už vieną ha – kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius (anksčiau – 62 Eur).
• Taip pat pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjai, įgyvendindami veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, atlikę tręšimo ar apdorojimo augalų apsaugos produktais darbus iki paraiškos pateikimo dienos, duomenis apie einamaisiais metais panaudotas trąšas ar kalkinimo medžiagas turi užpildyti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.
  • Naudinga informacija
    • Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2023 m. teikiamoms paraiškoms

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Ministerija taps žemės rinkos dalyvė?

2022 03 29

LR aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo nustato papildomus 1500 ha miško žemės ribojimus. Ministerijos projekte, be kita, ko, sakoma, jog asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sutikimą.

Visą Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą galima rasti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2022 03 17

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) parengė miškų planavimo dokumentą, kuris yra svarbus miškų savininkams, nes parodo, kaip valstybiniai miškai ribojasi su privačiais. Tai Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas.

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas

2022 03 03

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegolaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, taip pat medynų, kuriuose einamaisiais metais abiotinių veiksnių ir/(ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių kirtimams, vykdomiems pagal Miško kirtimo taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, ir jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas.

Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 01 27  Utenos apskrities miškų tvarkymo schema

Nustatė, kur plėsti miškų plotus

LR aplinkos ministerijos užsakyta Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją, kurią parengė prof. Gintauto Mozgerio vadovaujamų specialistų komanda, parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus.

Šioje studijoje pagal šviesoforo principą buvo nustatytos žalios teritorijos, kur būtų galima įveisti mišką – tai 157 tūkst. ha, kas dabartinį Lietuvos miškingumą padidintų iki 36,1 proc. Tokį miškingumą galima būtų pasiekti ir be didesnių teisės aktų pakeitimų, tačiau reikėtų didesnį dėmesį ir paskatinimą skirti žemės savininkams ir miškų valdytojams.

Jei jie būtų papildomai skatinami ir pakeisti kai kurie teisės aktai, tokiu atveju pavyktų pasiekti ir ilgalaikį tikslą – padidinti Lietuvos teritorijos miškingumą iki 38-40 proc.

Labai svarbus miškingumo didinimo potencialas identifikuotas savaime medžiais apaugančiuose nenaudojamuose žemės ūkio plotuose. Dabar jie  priskiriami apleistoms žemėms ir netgi per mokestinę sistemą skatinamas tokių plotų „išvalymas“ nuo beatsirandančio miško.

Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc. ir atitinka ES šalių vidurkį, tačiau svarbiausiuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatoma pasiekti 38 proc. miškingumą iki 2050 m., o šiuo metu rengiamoje Nacionalinio miškų susitarimo vizijoje matomas ir 40 proc. miškingumas. Per pastaruosius 20 metų šalies miškingumą pavyko padidinti 3 proc., tačiau paskutiniaisiais metais miškų veisimo apimtys stipriai sumažėjo.

Miškingumo didinimo tikslams pasiekti

Miškingumo didinimo tikslams pasiekti ypač reikšminga ES parama, kuri teikiama per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Tai yra pagrindinis miškininkystės sektoriaus finansavimo šaltinis (ES mastu miškininkystės sektoriui skiriamo ES finansavimo 90 proc. yra iš šio fondo), kurio didžioji dalis Lietuvoje skiriama būtent miškams veisti.

Visą Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studijos ataskaitą galima rasti čia.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

Švedai sustabdė buveinių registravimą

Švedijos Karalystės valstybinė miškų agentūra „Skogsstyrelsen“ (red. – Valstybinės miškų tarnybos Lietuvoje atitikmuo) prieš pat naujuosius metus visiškai sustabdė buveinių miškuose registravimą, pranešama tarybos pranešime spaudai. Agentūra taip pat pranešė, jog žemės savininkams pageidaujant, miško buveinės, įregistruotos nuo 2019 m. birželio 27 d., bus išregistruotos. Taip atsitiko Švedijos miškų agentūrai išanalizavus teisinę situaciją, po daugybės priimtų apeliacinio teismo sprendimų.

Agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti buveines

Žinotina, kad iš viso Vyriausiasis Švedijos Karalystės administracinis teismas atsisakė nagrinėti šešias bylas, kuriose miškų savininkai apskundė Švedijos miškų agentūros „Skogsstyrelsen“ sprendimą savininko žemėje registruoti miško buveinę. Stokholmo apeliacinis teismas mano, agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti buveines po to, kai Švedijos vyriausybė 2019 m. birželį nusprendė nebetęsti buveinių inventorizacijos šalyje projekto.

„Teisinė situacija tokia paini, jog negalime tęsti buveinių registravimo teisiškai pagrįstu miško savininkui būdu. Todėl, susipažinęs su dokumentais ir mūsų ekspertų išvadomis, nusprendžiau, kad registracija bus nutraukta“, sako Švedijos miškų agentūros „Skogsstyrelsen“ generalinis direktorius p. Hermanas Sundqvistas.

Prieš priimant šį sprendimą agentūros specialistai atliko teisinės situacijos analizę specialioje darbo grupėje, kuri ir išdėstė siūlymą nebetęsti registracijos.

Kaip bus tvarkomos anksčiau registruotos buveinės kol kas nėra aišku, laukiama daugiau teismų.

2021 05 13    MIŠKŲ PLOTŲ SCHEMŲ KEITIMO PROJEKTAI

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) parengė miškų planavimo dokumentus, kurie yra svarbūs miškų savininkams, nes parodo, kaip valstybiniai miškai ribojasi su privačiais.

Tai Alytaus miesto, Akmenės, Kauno, Kazlų rūdos, Molėtų, Šilutės, Vilkaviškio, Zarasų  rajonų savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektai.

Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Akmenės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Kauno rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Kazlų rūdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Molėtų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Šilutės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Zarasų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

SAVAIME AUGANČIŲ JAUNUOLYNŲ INVENTORIZACIJA
2021 04 08

Valstybinė miškų tarnyba pradėjo vykdyti medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizacijos darbus. Dalyje teritorijų inventorizacija jau pradėta 2020 metais, šiemet bus pratęsta ir bendrai turėtų apimti beveik 1,4 mln. ha plotą, kuriame preliminariu vertinimu medžių savaiminukais galėtų būti apaugę apie 16 tūkst. ha apleistų, nenaudojamų ar netinkamų naudoti tiek privačių, tiek valstybinės žemės plotų.

Apskaičius šiuos plotus šalies miškingumas padidėtų apie 0,25 proc. punkto, reikšmingai didėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimas miškuose, būtų sveikesnė mus supanti natūrali aplinka. Darbus numatoma užbaigti iki 2022 m.

Visa Valstybinės miškų tarnybos informacija apie šiuos darbus čia.

šaltinis :https://www.pmsa.lt/

                                                      NELIKS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS?

LR aplinkos ministerija ėmėsi Valstybinės miškų tarnybos reorganizacijos – Aplinkos apsaugos departamentui perduoda miškų kontrolės funkciją, o Valstybinė miškų tarnyba atleidžia visus 88 darbuotojus nuo liepos 1 dienos.

Kiek anksčiau LR aplinkos ministerija skelbė pranešime spaudai apie pasirašytą Aplinkos apsaugos departamento struktūrą pakeičiantį įsakymą – valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje atsiras naujas struktūrinis padalinys – Miškų kontrolės departamentas, kuriame sustiprintą miškų kontrolę vykdys 42 aplinkos apsaugos inspektoriai, net du iš jų – valstybinių miškų priežiūrai.

Teigiama, jog tai vienas iš pirmųjų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos reformos žingsnių, juo siekiama stiprinti kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje atskiriant nuo leidimų išdavimo ir kitų ūkinės veiklos reguliavimo funkcijų. Planuojama, jog reforma atskirs leidimų išdavimą nuo jų kontrolės. Aplinkos apsaugos departamente bus sutelkta kitų ministerijos tarnybų išduodamų leidimų kontrolė. Po tokios kontrolės pareigūnų konsolidacijos kitas žingsnis bus poveikio aplinkai vertinimo proceso, taršos, kirtimo, žemės gelmių gavybos leidimų išdavimo tvarkų peržiūra.

Pirmas žingsnis

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, tai tik pirmas žingsnis rezgamuose planuose atsisakant Valstybinė miškų tarnybos paslaugų. Esmė, kaip kad dažnai būna, slypi kitur. Yra kelios interesų grupės, kurios nepatenkintos sukaupta miškotvarkos kompetencija šioje institucijoje. Tai ir verslo konsultantai, kurie anksčiau yra savo užsakovams grindę verslo plėtros planus, skaičiais, kurie neatitinka nacionalinės inventorizacijos skaičių apie šalies miškuose sukauptos medienos žaliavos kiekius tūrine išraiška, tai ir biokuro gaminius iš kaimyniniu Rytų šalių įvežančių tarpininkų nenoras matyti didelius vietos žaliavos resursus, taip pat dosniai paramos pinigais šeriamos save aplinkosaugos organizacijomis vadinančios, o iš tiesų –  minkštosios galios ir priedangos bei politikų spaudimo įrankiai, kuriais taip pat siekiama mažinti  šalies miškų naudojimą. Jiems akis bado tarnybos specialistų pagrįstos milžiniškos negyvos medienos sankaupos.

Šių, rodos, viena kitai prieštaraujančių interesų  yra vienas bendras tikslas – miškų sektorių priversti būti priklausančiu nuo pigios atvežtinės žaliavos, o Valstybinės miškų tarnybos ilgametė kompetencija tam trukdo, yra norima tarnybos kompetencijas išskaidyti kitoms valstybinėms institucijoms, dalį – mokslo įstaigoms, dalį apskritai panaikinti.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

šaltinis: https://forest.lt/

              DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ APLINKOSAUGINIUS APRIBOJIMUS ŪKINEI VEIKLAI IR NUOSAVYBEI APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO

Vyriausybė palaikė aplinkos ministro Simono Gentvilo teikiamą klausimą dėl kompensacijų už aplinkosauginius apribojimus ūkinei veiklai ir nuosavybei apskaičiavimo ir išmokėjimo. [LRV posėdžio 2021-02-24 medžiaga Klausimas Nr 6.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) eilę pastarųjų metų nuosekliai kėlė šią problemą, kad dabartinė kompensavimo tvarka yra netenkinanti miško ir žemės savininkų, o išmokamos sumos, netgi jei atskirais atvejais ir priskaičiuojamos, yra neadekvačios patiriamiems nuostoliams.

 Nuspręsta siūlyti Seimui

Apskaičiuojant kasmetines kompensacijas privataus miško savininkams skaičiavimams naudoti palūkanų normą  mažiausiai 3,5 proc

Kad teisė į kompensaciją nenutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas;

Detaliau. Esmė- saugomose teritorijose taikomo kompensacijų mechanizmo nepatrauklumą iš esmės lemia tai, kad kasmetinės kompensacijos už miškuose taikomus apribojimus yra per mažos ir kompensacijos teisė nutrūksta, kai pasikeičia žemės sklypo savininkas.

Atsižvelgiant į tai, siekint išspręsti prieštaravimą tarp Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, siūloma tobulinti ir saugomose teritorijose taikomą kompensacijų mechanizmą keisti tokiomis teisinio reguliavimo priemonėmis:

Reguliavimo priemonės

•  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 1 dalies nuostatas papildant, kad ir už saugomose teritorijose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kompensacijos išmokamos ir apskaičiuojamos pagal šiame Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnyje numatytą kompensacijų apskaičiavimo mechanizmą;

•  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kasmetinių kompensacijų privataus miško savininkams apskaičiavimo principą, kad būtų išvengta situacijų, kai kasmetinė kompensacija sumažėja iki socialiai neteisingo lygio tik dėl to, kad skaičiavimuose naudojamos vidutinės metinės palūkanų, mokamų einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, normos sumažėja priartėdamos prie 0 reikšmės arba tampa neigiamomis ir todėl kompensacijos nemokamos. Siūlytina nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį;

•  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 32(1) straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, kurių taikymas šiuo metu lemia, kad teisė į kompensaciją nutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas, todėl nuostolių patiria parduodamo žemės sklypo savininkas, nes dėl tokios sąlygos sumažėja parduodamo žemės sklypo rinkos vertė, arba socialinį neteisingumą patiria paveldimo žemės sklypo paveldėtojai.

Siūloma nustatyti

Saugomų teritorijų įstatymą patikslinus pagal projektu Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, nustatant konkrečią mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams išmokėti keistųsi. Bendras metinis lėšų poreikis kompensacijoms, apskaičiuotoms pagal Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą, išmokėti per paskutinius 10 metų svyravo 7,3–1,5 tūkst. eurų ribose, o kompensacijų skaičiavimuose taikyta palūkanų norma svyravo 5,3–0,4 proc. ribose.

Projektu siūloma nustatyti mažiausia 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudotina palūkanų norma pasirinkta vadovaujantis Europos Komisijos „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairėse“ 08/2006 siūloma minimalia socialine diskonto norma. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. palūkanų norma buvo 1,19 proc., tikėtina, kad priėmus įstatymą lėšų poreikis kasmetinėms kompensacijoms išmokėti galėtų išaugtų maždaug trigubai, preliminariai vertinant, neturėtų viršyti 15 tūkst. Eur. Įvertinus projektu siūlomus pakeitimus, planuojamos kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus bus mokamos iš Aplinkos ministerijai patvirtintų 2021 m. asignavimų.

šaltinis: https://forest.lt/