Naujienos miškų sąvininkams

Sužinokite svarbiausias ir įdomiausias naujienas apie mišką. Naudinga ir aktualu visiems miškų savininkams.

MEDIENOS SORTIMENŲ KAINA MIŠKE UŽ 1 m3 *

2022 m. sausis
Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *
Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 67.0000 1 €    +1.52 %
Eglės rąstai 62.0000 1 €    +1.64 %
Beržo rąstai 66.0000 1 €    +1.54 %
Drebulės rąstai 36.0000 0 €    0.00 %
Eglės popiermedžiai 22.0000 2 €    +10.00 %
Pušies popiermedžiai 23.0000 2 €    +9.52 %
Beržo popiermedžiai 22.0000 2 €    +10.00 %
Malkos 21.0000 4 €    +23.53 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 m. kovas

2022m. kovas       Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *

Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 65.0000 0 €    0.00 %
Eglės rąstai 62.0000 2 €    +3.33 %
Beržo rąstai 63.0000 -2 €    -3.08 %
Drebulės rąstai 35.0000 0 €    0.00 %
Eglės popiermedžiai 23.0000 3 €    +15.00 %
Pušies popiermedžiai 23.0000 2 €    +9.52 %
Beržo popiermedžiai 23.0000 3 €    +15.00 %
Malkos 21.0000 4 €    +23.53 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021m. vasaris
Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *
Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 65.0000 5 €    +8.33 %
Eglės rąstai 60.0000 5 €    +9.09 %
Beržo rąstai 65.0000 10 €    +18.18 %
Drebulės rąstai 35.0000 5 €    +16.67 %
Eglės popiermedžiai 20.0000 0 €    0.00 %
Pušies popiermedžiai 21.0000 2 €    +10.53 %
Beržo popiermedžiai 20.0000 2 €    +11.11 %
Malkos 17.0000 2 €    +13.33 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021m. sausis

Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *

Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 66.0000 6 €    +10.00 %
Eglės rąstai 61.0000 6 €    +10.91 %
Beržo rąstai 65.0000 10 €    +18.18 %
Drebulės rąstai 36.0000 6 €    +20.00 %
Eglės popiermedžiai 20.0000 0 €    0.00 %
Pušies popiermedžiai 21.0000 1 €    +5.00 %
Beržo popiermedžiai 20.0000 1 €    +5.26 %
Malkos 17.0000 1 €    +6.25 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021m. balandis
 Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *
Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 66.0000 1 €    +1.54 %
Eglės rąstai 61.0000 1 €    +1.67 %
Beržo rąstai 66.0000 1 €    +1.54 %
Drebulės rąstai 36.0000 1 €    +2.86 %
Eglės popiermedžiai 21.0000 -1 €    -4.55 %
Pušies popiermedžiai 20.0000 -1 €    -4.76 %
Beržo popiermedžiai 20.0000 -2 €    -9.09 %
Malkos 17.0000 -1 €    -5.56 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021m. birželis

 

 2021m. birželis            Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *
Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 70.0000 69 €    +6,900.00 %
Eglės rąstai 65.0000 64 €    +6,400.00 %
Beržo rąstai 70.0000 69 €    +6,900.00 %
Drebulės rąstai 40.0000 39 €    +3,900.00 %
Eglės popiermedžiai 21.0000 20 €    +2,000.00 %
Pušies popiermedžiai 22.0000 21 €    +2,100.00 %
Beržo popiermedžiai 21.0000 20 €    +2,000.00 %
Malkos 17.0000 16 €    +1,600.00 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 03 29 Ministerija taps žemės rinkos dalyvė?

sandoriu naujienos Ministerija taps žemės rinkos dalyvė?

2022 03 29

LR aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo nustato papildomus 1500 ha miško žemės ribojimus. Ministerijos projekte, be kita, ko, sakoma, jog asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sutikimą.

Visą Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą galima rasti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 03 17 Miškų plotų schemų keitimo projektai

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimas

2022 03 17

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) parengė miškų planavimo dokumentą, kuris yra svarbus miškų savininkams, nes parodo, kaip valstybiniai miškai ribojasi su privačiais. Tai Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas.

Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 03 03 Stabdoma medžiapjūtė

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas

2022 03 03

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegolaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams, taip pat medynų, kuriuose einamaisiais metais abiotinių veiksnių ir/(ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių kirtimams, vykdomiems pagal Miško kirtimo taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, ir jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas.

Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2020 01 31 Aplankykite savo miškus

Aplankykite savo miškus

2022 01 31

 

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai, pranešė Valstybinė miškų tarnyba savo pranešime. Vėjai laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai, tad Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius juose sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo.

Žievėgraužis tipografas

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose buvo stebėtas žievėgraužio tipografo populiacijos augimas ir jo daromos žalos didėjimas. Žievėgraužis tipografas pažeidė 4 kartus daugiau eglių nei 2020 metais.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūva.

Žievėgraužis tipografas pirmiausia užpuola vėjo pažeistas (ką tik išverstas, nulaužtas) ir nuo sausros labai nusilpusias egles. Jose pasidaugina ir tuomet, puldamas masine ataka, gali įveikti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 50 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti atsiradusias išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai.

Pažeisti medynai

Šaltasis metų laikas yra pats tinkamiausias susitvarkyti pažeistus medynus. Tuomet mažiausiai pažeidžiama dirva, aplinka ir netrikdomi miško gyventojai. Pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas išblės iki pavasario ir, kai orai atšils, į tuos medynus beveik nebevilios pradėjusių skraidyti žievėgraužio tipografo vabalų. Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo nulaužtus, išverstus, kenkėjų apniktus ar džiūstančius medžius iš miško pašalinsime, tai bus veiksminga priemonė, sumažinsianti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą.

Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo miškais, juos tinkamai prižiūrėti. Jei kils klausimų, kokias priemones reikia taikyti vėjo ir kitų faktorių pažeistuose miškuose, Jus gali konsultuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistai, kontaktai čia

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2020 01 31 Europos medienos sulaukia Kinija

Europos medienos sulaukia Kinija

2022 01 31

2020 ir 2021 metais Kinija importavo 30% viso jai reikalingo spygliuočių rąstų kiekio iš Europos, taip aplenkdama tradicine laikytą pasiūlą iš Rusijos ir Šiaurės Amerikos, konstatuoja „Wood Resources International“ (WRI), tarptautinė miškų ūkio ir medienos pramonės konsultacinė kompanija, daugiau nei 30 metų skelbia metines, pusmetines ir ketvirtines pasaulio apvaliosios medienos rinkos apžvalgas, kurios apima rąstų, medienos plaušienos (celiuliozės) ir medžio skiedrų kainų stebėjimus, besiremianti naujausia „WRI“ apžvalga.

Dar prieš penkis metus Europos spygliuočių medienos rąstų Kinijos uostuose praktiškai nebuvo, tačiau dėl nesibaigiančio medienos bado šalyje ir medienos pertekliaus Europoje dėl džiūstančių eglynų, per pastaruosius ketverius metus rąstų srautas į Kiniją pasikeitė.

Remiantis „WRI“ Quarterly, Europos medienos rinkos žaidėjų atėjimas į Kinijos rinką buvo dramatiškas – nuo ​​mažiau nei 500 000 m3 spygliuočių medienos rąstų 2017 m. padidėjo iki 14 mln. m3 per visus 2021 m. Kaip jau pabrėžta pranešimo pradžioje, šiuo metu Europai tenka 30% bendro importo kiekio, o Vokietija yra antra pagal dydį Kinijos tiekėja po Naujosios Zelandijos. Kelios kitos šalys per pastaruosius trejus metus padidino savo medienos eksporto apimtis, įskaitant Čekija, Lenkiją, Prancūziją ir Slovakiją.

Pastaruoju metu Europoje rąstų perteklius mąžta, palengva atsigauna vidaus paklausa. Taigi, nors Europos eksporto į Kiniją augimas buvo dramatiškas, mažai tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir šiemet.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 01 27 Utenos apskrities miškų tvarkymo schema

2022 01 27  Utenos apskrities miškų tvarkymo schema

VĮ Valstybinė miškų urėdija LR Aplinkos ministerijos užsakymu rengia Utenos apskrities miškų tvarkymo schemą ir informuoja žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. yra pateikti žemiau, savininkus, paveldėtojus arba įgaliotus asmenis, kad pasikeitus miškų grupei, siūloma nustatyti griežtesnius miško žemės naudojimo ar miškų ūkinės veiklos apribojimus.

Konsultavimas vyks

Konsultavimasis su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis ir suinteresuota visuomene vyks:

1. Anykščių rajono savivaldybės administracijoje – 2022 m. sausio 26 d. 11.00 val., adresu: J. Biliūno g. 23, Anykščiai, (Didžioji salė III a.).

2. Utenos rajono savivaldybės administracijoje – 2022 m. sausio 26 d. 14.00 val., adresu: Utenio a. 4, Utena, (Didžioji Tarybos salė III a. 325 kab.).

3. Zarasų rajono savivaldybės administracijoje – 2022 m. sausio 27 d. 11.00 val., adresu: Sėlių a. 22, Zarasai (Didžioji salė II a.).

4. Visagino savivaldybės administracijoje – 2022 m. sausio 27 d. 15.00 val., adresu: Parko g. 14, Visaginas (Didžioji salė I a).

5. Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje – 2022 m. sausio 28 d. 11.00 val., adresu: Laisvės a. 70, Ignalina (Didžioji salė II a).

6. Molėtų rajono savivaldybės administracijoje – 2022 m. sausio 28 d. 14.00 val., adresu: Vilniaus g. 44, Molėtai (salė II a.).

Baigiamasis susirinkimas – konferencija vyks 2022 m. vasario 11 d. 13.00 val. Utenos rajono savivaldybės administracijoje, adresu: Utenio a. 4, Utena (Didžioji salė III a).

Atsižvelgiant į COVID-19 ligos epideminę situaciją Lietuvoje ir nesant galimybės vykdyti susirinkimų kontaktiniu būdu, susirinkimai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu. Daugiau informacijos apie susirinkimus tel. +370 616 88072 arba vivmu.lt.

Su Utenos apskrities miškų tvarkymo schema galima susipažinti iki 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt (TPD Nr. S-NC-00-20-563), schemos rengėjo – VĮ Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje vivmu.lt/Veiklos sritys/Miškotvarka bei planavimo organizatoriaus – Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje ir savivaldybėse.

Pasiūlymus dėl šio teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui – Aplinkos ministerijai (Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius, tel. 8 626 22252, el. paštas info@am.lt, http://www.am.lrv.lt) arba schemos rengėjui – VĮ Valstybinių miškų urėdijai (Pramonės pr. 11a, LT-51327 Kaunas, tel. (8-37) 490 222, el. paštas kauno.adm@vmu.lt, http://www.vivmu.lt).

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022 01 17 Nustatė, kur plėsti miškų plotus

Nustatė, kur plėsti miškų plotus

LR aplinkos ministerijos užsakyta Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją, kurią parengė prof. Gintauto Mozgerio vadovaujamų specialistų komanda, parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus.

Šioje studijoje pagal šviesoforo principą buvo nustatytos žalios teritorijos, kur būtų galima įveisti mišką – tai 157 tūkst. ha, kas dabartinį Lietuvos miškingumą padidintų iki 36,1 proc. Tokį miškingumą galima būtų pasiekti ir be didesnių teisės aktų pakeitimų, tačiau reikėtų didesnį dėmesį ir paskatinimą skirti žemės savininkams ir miškų valdytojams.

Jei jie būtų papildomai skatinami ir pakeisti kai kurie teisės aktai, tokiu atveju pavyktų pasiekti ir ilgalaikį tikslą – padidinti Lietuvos teritorijos miškingumą iki 38-40 proc.

Labai svarbus miškingumo didinimo potencialas identifikuotas savaime medžiais apaugančiuose nenaudojamuose žemės ūkio plotuose. Dabar jie  priskiriami apleistoms žemėms ir netgi per mokestinę sistemą skatinamas tokių plotų „išvalymas“ nuo beatsirandančio miško.

Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc. ir atitinka ES šalių vidurkį, tačiau svarbiausiuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatoma pasiekti 38 proc. miškingumą iki 2050 m., o šiuo metu rengiamoje Nacionalinio miškų susitarimo vizijoje matomas ir 40 proc. miškingumas. Per pastaruosius 20 metų šalies miškingumą pavyko padidinti 3 proc., tačiau paskutiniaisiais metais miškų veisimo apimtys stipriai sumažėjo.

Miškingumo didinimo tikslams pasiekti

Miškingumo didinimo tikslams pasiekti ypač reikšminga ES parama, kuri teikiama per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Tai yra pagrindinis miškininkystės sektoriaus finansavimo šaltinis (ES mastu miškininkystės sektoriui skiriamo ES finansavimo 90 proc. yra iš šio fondo), kurio didžioji dalis Lietuvoje skiriama būtent miškams veisti.

Visą Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studijos ataskaitą galima rasti čia.

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2022-01-12 Švedai sustabdė buveinių registravimą

Švedai sustabdė buveinių registravimą

Švedijos Karalystės valstybinė miškų agentūra „Skogsstyrelsen“ (red. – Valstybinės miškų tarnybos Lietuvoje atitikmuo) prieš pat naujuosius metus visiškai sustabdė buveinių miškuose registravimą, pranešama tarybos pranešime spaudai. Agentūra taip pat pranešė, jog žemės savininkams pageidaujant, miško buveinės, įregistruotos nuo 2019 m. birželio 27 d., bus išregistruotos. Taip atsitiko Švedijos miškų agentūrai išanalizavus teisinę situaciją, po daugybės priimtų apeliacinio teismo sprendimų.

Agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti buveines

Žinotina, kad iš viso Vyriausiasis Švedijos Karalystės administracinis teismas atsisakė nagrinėti šešias bylas, kuriose miškų savininkai apskundė Švedijos miškų agentūros „Skogsstyrelsen“ sprendimą savininko žemėje registruoti miško buveinę. Stokholmo apeliacinis teismas mano, agentūra neturi teisinio pagrindo registruoti buveines po to, kai Švedijos vyriausybė 2019 m. birželį nusprendė nebetęsti buveinių inventorizacijos šalyje projekto.

„Teisinė situacija tokia paini, jog negalime tęsti buveinių registravimo teisiškai pagrįstu miško savininkui būdu. Todėl, susipažinęs su dokumentais ir mūsų ekspertų išvadomis, nusprendžiau, kad registracija bus nutraukta“, sako Švedijos miškų agentūros „Skogsstyrelsen“ generalinis direktorius p. Hermanas Sundqvistas.

Prieš priimant šį sprendimą agentūros specialistai atliko teisinės situacijos analizę specialioje darbo grupėje, kuri ir išdėstė siūlymą nebetęsti registracijos.

Kaip bus tvarkomos anksčiau registruotos buveinės kol kas nėra aišku, laukiama daugiau teismų.

2021 05 27 Nauja leidimų medžiapjūtei tvarka

2021 05 27

LR aplinkos ministras savo įsakymu Nr. D1-309 “Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, patvirtino naujos redakcijos leidimų medžiapjūtei tvarką.

Visą įsakymą “Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” galima pamatyti čia:

2021 05 14 Miškų plotų schemų keitimo projektai

2021 05 13    MIŠKŲ PLOTŲ SCHEMŲ KEITIMO PROJEKTAI

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) parengė miškų planavimo dokumentus, kurie yra svarbūs miškų savininkams, nes parodo, kaip valstybiniai miškai ribojasi su privačiais.

Tai Alytaus miesto, Akmenės, Kauno, Kazlų rūdos, Molėtų, Šilutės, Vilkaviškio, Zarasų  rajonų savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektai.

Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Akmenės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Kauno rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Kazlų rūdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Molėtų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Šilutės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Vilkaviškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

Zarasų rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą galima pamatyti čia:

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 04 30 Savaime augančių jaunuolynų inventorizacija

SAVAIME AUGANČIŲ JAUNUOLYNŲ INVENTORIZACIJA
2021 04 08

Valstybinė miškų tarnyba pradėjo vykdyti medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizacijos darbus. Dalyje teritorijų inventorizacija jau pradėta 2020 metais, šiemet bus pratęsta ir bendrai turėtų apimti beveik 1,4 mln. ha plotą, kuriame preliminariu vertinimu medžių savaiminukais galėtų būti apaugę apie 16 tūkst. ha apleistų, nenaudojamų ar netinkamų naudoti tiek privačių, tiek valstybinės žemės plotų.

Apskaičius šiuos plotus šalies miškingumas padidėtų apie 0,25 proc. punkto, reikšmingai didėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimas miškuose, būtų sveikesnė mus supanti natūrali aplinka. Darbus numatoma užbaigti iki 2022 m.

Visa Valstybinės miškų tarnybos informacija apie šiuos darbus čia.

šaltinis :https://www.pmsa.lt/

2021 04 12 Neliks Valstybinės miškų tarnybos ?

                naujienos                                      NELIKS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS?

 

LR aplinkos ministerija ėmėsi Valstybinės miškų tarnybos reorganizacijos – Aplinkos apsaugos departamentui perduoda miškų kontrolės funkciją, o Valstybinė miškų tarnyba atleidžia visus 88 darbuotojus nuo liepos 1 dienos.

Kiek anksčiau LR aplinkos ministerija skelbė pranešime spaudai apie pasirašytą Aplinkos apsaugos departamento struktūrą pakeičiantį įsakymą – valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje atsiras naujas struktūrinis padalinys – Miškų kontrolės departamentas, kuriame sustiprintą miškų kontrolę vykdys 42 aplinkos apsaugos inspektoriai, net du iš jų – valstybinių miškų priežiūrai.

Teigiama, jog tai vienas iš pirmųjų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos reformos žingsnių, juo siekiama stiprinti kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje atskiriant nuo leidimų išdavimo ir kitų ūkinės veiklos reguliavimo funkcijų. Planuojama, jog reforma atskirs leidimų išdavimą nuo jų kontrolės. Aplinkos apsaugos departamente bus sutelkta kitų ministerijos tarnybų išduodamų leidimų kontrolė. Po tokios kontrolės pareigūnų konsolidacijos kitas žingsnis bus poveikio aplinkai vertinimo proceso, taršos, kirtimo, žemės gelmių gavybos leidimų išdavimo tvarkų peržiūra.

Pirmas žingsnis

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, tai tik pirmas žingsnis rezgamuose planuose atsisakant Valstybinė miškų tarnybos paslaugų. Esmė, kaip kad dažnai būna, slypi kitur. Yra kelios interesų grupės, kurios nepatenkintos sukaupta miškotvarkos kompetencija šioje institucijoje. Tai ir verslo konsultantai, kurie anksčiau yra savo užsakovams grindę verslo plėtros planus, skaičiais, kurie neatitinka nacionalinės inventorizacijos skaičių apie šalies miškuose sukauptos medienos žaliavos kiekius tūrine išraiška, tai ir biokuro gaminius iš kaimyniniu Rytų šalių įvežančių tarpininkų nenoras matyti didelius vietos žaliavos resursus, taip pat dosniai paramos pinigais šeriamos save aplinkosaugos organizacijomis vadinančios, o iš tiesų –  minkštosios galios ir priedangos bei politikų spaudimo įrankiai, kuriais taip pat siekiama mažinti  šalies miškų naudojimą. Jiems akis bado tarnybos specialistų pagrįstos milžiniškos negyvos medienos sankaupos.

Šių, rodos, viena kitai prieštaraujančių interesų  yra vienas bendras tikslas – miškų sektorių priversti būti priklausančiu nuo pigios atvežtinės žaliavos, o Valstybinės miškų tarnybos ilgametė kompetencija tam trukdo, yra norima tarnybos kompetencijas išskaidyti kitoms valstybinėms institucijoms, dalį – mokslo įstaigoms, dalį apskritai panaikinti.

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 03 30 Ta velniškai eskaluojama miškų tema

     naujienos   Nacionalinį susitarimas dėl miškų

Aplinkos ministerija inicijuoja Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Kol kas nelabai aišku- DĖL KO bus tariamasi, KAS tarsis ir KAIP vyks tarimasis. Nesinorėtų tikėti, kad tas pradžios drumstas chaosėlis kuriamas sąmoningai. Greičiausiai, tiesiog nėra tokių susitarimų organizavimo patirties, laikas spaudžia, ankstesnių projektų įgyvendinimo partneriai šalia, o savarankiškai pasižvalgyti kitų šalių patirties pasimiršo.  Matysime, kaip bus.  Gerai bus tik tuomet, kai  į dialogą visi įsijungs iš pat pradžių patikėję proceso skaidrumu ir objektyvumu, o dėl bendro gėrio tarsimės ieškodami kaip sukurti daugiau ir geriau, o ne kaip uždrausti, atimti ir sugriauti.

Naudoti gausinant ar saugoti uždraudžiant?

Inspiruojamos viešos diskusijos dėl miškų daugiausia sukasi dėl šio vieno klausimo. Vieni emocingai tikina, kad miškus reikia saugoti uždraudžiant kirtimus, nes “žudomi medžiai”, “naikinama gamta” ir palikti viską savieigai; kiti bando kalbėti, kad prižiūrėti ir naudoti miškus reikia, nes prižiūrimas turtas ne tik kad nenyksta, o netgi gausėja. Siekis “Uždrauskime kitiems, nes mums tas nieko nekainuos” tik iš karto kabina, tačiau net aplinkosaugininkų surašytais klausimais nesenai vykdyta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad dauguma – net 75% – apklaustųjų norėtų, kad miškas vis tik būtų prižiūrimas, o 66% – pritaria, kad iš valstybes biudžeto reikia atlyginti nuostolius privatiems savininkams, atsirandančius dėl draudimų ūkinei veiklai arba tokius miškus iš savininkų išpirkti. Ikišiolinis miškininkavimo modelis nebeveikia: viešosios paslaugos nebegali būti finansuojamos iš mažėjančių medienos pardavimo pajamų. Būtina ne vien kelti naujus reikalavimus, tačiau ir tiesiogai atlyginti miško savininkams ir miškininkams už teikiamas ekosistemines paslaugas.

Iš esmės Lietuvoje miškams sekasi gerai

Užauga daugiau nei yra kertama, nepaisant to, kad medžiapjūtės apimtys išaugo. Tačiau prisiminus, kad per pastarąjį šimtmetį miškų plotai šalyje padvigubėjo, medynuose sukauptos medienos kiekis išaugo daugiau kaip trigubai, o iš kasmetinio prieaugio panaudojama tik apie 65-70 proc., tampa aišku, kad bendra situacija yra labai nebloga. Galima ir toliau protingai ūkininkauti, taikant vis šiuolaikiškesnės technologijas, investuojant į miškų įvairovę, atsparumą klimato kaitai ir stichiniams reiškiniams. Ūkiniai kirtimai miško nesunaikina, priešingai. Medžiapjūtė yra vienas iš miškų auginimo etapų, ūkininkaujant miškas atsinaujina, net labiau nei nenaudojamas. Gamtotvarkinės priemonės irgi taikomos vis plačiau, įgyjama patirties. Tik dažniausiai jas reikia finansuoti iš kitų veiklų uždirbamų lėšų. O ir darbai patys nepasidaro, reikia darbo rankų, medžiagų, įrankių ir technikos.

Gal išties uždraudžiame?

Kas būtų, jei Lietuva, norėdama patapti neliečiamos gamtos oaze, sustabdytų arba iš esmės sumažintų kirtimus, kaip siūlo gamtosaugos entuziastai? Ar padidėtų bioįvairovė? Ar klimatas būtų dėkingas, ar padidėtų pasaulinė anglies dioksido absorbcija? Vargu bau.

Mūsų šalis negyvuoja uždaroje erdvėje. Jau dabar matome, kad auga tekstilės iš medienos pluošto, kartono, medinės statybos ir kitų medienos gaminių paklausa. Jei nepasinaudosime savų miškų resursais, tektų pirktis iš svetur. Iš ten, kur apsaugos ir miškų tvarkymo standartai ne tokie reiklūs, kur miškai dažnai iš tiesų naikinami, keičiant juos į žemdirbystei ar kitoms reikmėms naudojamus plotus. Be to – už kokius ir kieno pinigus? Šalies prasiskolinimo rodikliai jau dabar nėra džiaugsmą keliantys, o juk dar COVID-19 pandemijos ir su tuo susijusios ekonomikos krizės galo nematyti. Pralaimėtojų būtų daugiau, nei tik pramonė, miškų savininkai ir miškininkai, laikui bėgant tai pajustų ir visa visuomenė.

Vertėtų prisiminti, kad miškuose kaupiama anglis nepasilieka juose neribotą laiką. Daugelis didesnių miškų gaisrų dažniausiai įsisiautėja apleistuose ir neprižiūrimuose plotuose, kur gausu sausuolių ir virtėlių.

Geras šansas įsigilinti ir suprasti daugiau

Tad artėjanti diskusija dėl miškų yra geras šansas įsiklausyti į siūlomus miškų valdymo sprendimus, susipažinti su tikra informacija ir gebėti atskirti faktus nuo skleidžiamų melagienų. Paprastų sprendimų kompleksiniuose dalykuose nebūna, tačiau bendromis pastangomis galima pasiekti stabilumo, užtikrintumo Lietuvos miškų politikoje ateityje.

Sodinantis medį žmogus žvelgia toli į ateitį, nedarydamas vienadienių sprendimų!

Algis Gaižutis, LMSA pirmininkas
2021-03-28

šaltinis: https://forest.lt/

2021 03 25 Nerekomenduojame naudotis ES parama

Nerekomenduojame naudotis ES parama

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA), įvertinusi pastarojo pusmečio valstybinių insitucijų (LR žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė miškų tarnyba) iniciatyvas taikyti ypač griežtas poveikio priemones už nereikšmingus pažeidimus, administruojant Europos Sąjungos paramos miškininkystės sektoriui paraiškas, tokias kaip “Investicijos į miškininkystės technologijas” ar “Miško veisimas” išieškant visą paramos sumą, ragina miško ir žemės savininkus susilaikyti nuo bet kokių paraiškų miškininkystės sektoriuje teikimo iki nebus pakeistas valstybinių institucijų baudėjo mentaliteto požiūris į miško ir žemės savininkus, investuojančius į ateities miškus ir ženkliai gerinamos pačios paramos sąlygos.

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021-03-25 Keičia Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką

Aplinkos ministerija keičia Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką

Su projektu susipažinti galima: https://bit.ly/397YLt6

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas dėstomas nauja redakcija. Projektas parengtas norint nustatyti, kad:
1. Leidimai kirsti mišką (toliau – leidimai) išduodami tik elektroniniu būdu naudojantis Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema.
2. Leidimai neprivalomi:
2.1. elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose naujai užaugantiems žėliniams kirsti;
2.2. elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą kirsti;
2.3. ne daugiau kaip 10 metrų atstumu už Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų elektros oro linijų apsaugos zonos ribų esantiems pavojų keliantiems medžiams kirsti.
3. Leidimai kirsti mišką nebebūtų spausdinami ant saugiųjų blankų.
4. Leidimuose nebūtų nurodomi asmens kodai ir leidimus išdavusių pareigūnų duomenys;
5. Valstybinė miškų tarnyba turėtų kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas dėl išvadų, kai miško kirtimus numatoma vykdyti Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, draustiniuose ir biosferos poligonuose esančiose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
6. Valstybinė miškų tarnyba turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą dėl išvados apie prašomus papildomai iškirsti medžius, kai miško kirtimai jau pradėti vykdyti (nuo 2021 m. liepos 1 d.).
7. Miško savininkas ar valdytojas, įvykdęs ugdomuosius miško kirtimus, ir nustatęs, kad gautas medienos tūris viršijo leistą iškirsti tūrį, privalo pateikti naują pranešimą.

 

šaltinis: https://forest.lt/

2021- 03-13 Dėl miško darbų atlikimo terminų

      naujienos miskas            Dėl miško darbų atlikimo terminų

https://www.pmsa.lt/del-misko-darbu-atlikimo-terminu/

 

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 03 01 Dėl kompensacijų už apribojimus ūkinei veiklai

              DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ APLINKOSAUGINIUS APRIBOJIMUS ŪKINEI VEIKLAI IR NUOSAVYBEI APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO

Vyriausybė palaikė aplinkos ministro Simono Gentvilo teikiamą klausimą dėl kompensacijų už aplinkosauginius apribojimus ūkinei veiklai ir nuosavybei apskaičiavimo ir išmokėjimo. [LRV posėdžio 2021-02-24 medžiaga Klausimas Nr 6.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) eilę pastarųjų metų nuosekliai kėlė šią problemą, kad dabartinė kompensavimo tvarka yra netenkinanti miško ir žemės savininkų, o išmokamos sumos, netgi jei atskirais atvejais ir priskaičiuojamos, yra neadekvačios patiriamiems nuostoliams.

 Nuspręsta siūlyti Seimui

Apskaičiuojant kasmetines kompensacijas privataus miško savininkams skaičiavimams naudoti palūkanų normą  mažiausiai 3,5 proc

Kad teisė į kompensaciją nenutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas;

Detaliau. Esmė- saugomose teritorijose taikomo kompensacijų mechanizmo nepatrauklumą iš esmės lemia tai, kad kasmetinės kompensacijos už miškuose taikomus apribojimus yra per mažos ir kompensacijos teisė nutrūksta, kai pasikeičia žemės sklypo savininkas.

Atsižvelgiant į tai, siekint išspręsti prieštaravimą tarp Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, siūloma tobulinti ir saugomose teritorijose taikomą kompensacijų mechanizmą keisti tokiomis teisinio reguliavimo priemonėmis:

Reguliavimo priemonės

  •  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 1 dalies nuostatas papildant, kad ir už saugomose teritorijose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kompensacijos išmokamos ir apskaičiuojamos pagal šiame Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnyje numatytą kompensacijų apskaičiavimo mechanizmą;

 

  •  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kasmetinių kompensacijų privataus miško savininkams apskaičiavimo principą, kad būtų išvengta situacijų, kai kasmetinė kompensacija sumažėja iki socialiai neteisingo lygio tik dėl to, kad skaičiavimuose naudojamos vidutinės metinės palūkanų, mokamų einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, normos sumažėja priartėdamos prie 0 reikšmės arba tampa neigiamomis ir todėl kompensacijos nemokamos. Siūlytina nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį;

 

  •  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 32(1) straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, kurių taikymas šiuo metu lemia, kad teisė į kompensaciją nutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas, todėl nuostolių patiria parduodamo žemės sklypo savininkas, nes dėl tokios sąlygos sumažėja parduodamo žemės sklypo rinkos vertė, arba socialinį neteisingumą patiria paveldimo žemės sklypo paveldėtojai.

Siūloma nustatyti

Saugomų teritorijų įstatymą patikslinus pagal projektu Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, nustatant konkrečią mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams išmokėti keistųsi. Bendras metinis lėšų poreikis kompensacijoms, apskaičiuotoms pagal Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą, išmokėti per paskutinius 10 metų svyravo 7,3–1,5 tūkst. eurų ribose, o kompensacijų skaičiavimuose taikyta palūkanų norma svyravo 5,3–0,4 proc. ribose.

Projektu siūloma nustatyti mažiausia 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudotina palūkanų norma pasirinkta vadovaujantis Europos Komisijos „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairėse“ 08/2006 siūloma minimalia socialine diskonto norma. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. palūkanų norma buvo 1,19 proc., tikėtina, kad priėmus įstatymą lėšų poreikis kasmetinėms kompensacijoms išmokėti galėtų išaugtų maždaug trigubai, preliminariai vertinant, neturėtų viršyti 15 tūkst. Eur. Įvertinus projektu siūlomus pakeitimus, planuojamos kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus bus mokamos iš Aplinkos ministerijai patvirtintų 2021 m. asignavimų.

 

šaltinis: https://forest.lt/

2021 02 22 Rusija ketina riboti medienos eksportą

                       RUSIJA KETINA RIBOTI MEDIENOS EKSPORTĄ

eglutes

Neseniai paskelbtame pranešime Rusijos Federacijos prezidentas p. V. Putinas įsakė savo vyriausybei griežtai kontroliuoti apvaliosios medienos ir menkaverčių miško produktų eksportą ir kovoti su nelegalia rąstų prekyba, praneša pramonės naujienų portalas news.cision.com. Jis taip pat paprašė iki 2022 m. sausio 1 d. visiškai uždrausti neperdirbtų arba nedaug perdirbtų spygliuočių ir kitą vertingą medieną išvežti iš Rusijos. Pagal šį nurodymą galima daryti išvadą, kad mažesnės vertės rąstams, pavyzdžiui, tradiciškai eksportuojamiems beržo rąstams į Suomiją būsimas eksporto draudimas nebūtų taikomas.Tokių žingsnių imamasi siekiant paskatinti medienos perdirbimą šalies viduje, V. Putinas taip pat nori įgyvendinti vyriausybės subsidijuojamų paskolų programą investicijoms į medienos perdirbimo įrenginius, pirmiausia Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose,  aukštesnės pridėtinės vertės produkciją nukreipdamas į augančias medienos rinkas Azijoje.

Įvestas rąstų draudimas

Jei bus įvestas rąstų draudimas, jis užbaigs ilgalaikį Rusijos, kaip vienos didžiausių pasaulyje spygliuočių medienos eksportuotojų, vaidmenį. Per daugelį dešimtmečių šalis eksportavo didelius medienos žaliavų kiekius, daugiausia miško produktų gamintojams Azijoje ir Europoje. Spygliuočių medienos rąstų eksporto apimtys dar 2006 m. siekė 37 mln. m3, tačiau kai 2008 m. buvo pradėti taikyti padidinti eksporto tarifai rąstams, eksporto apimtys drastiškai sumažėjo iki 8,5 m3 2019 m., praneša „Wood Resource Quarterly“. Pirmąjį pusmetį šių metų pusmetį pagrindinės eksporto rinkos buvo Kiniją (apie 75 proc.) ir Suomiją (apie 10 proc.) viso Rusijos medienos eksporto.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 02 18 Pradėjo sekti pigios medienos srautas iš Baltarusijos

svarbu naujienosPradejo sekti pigios medienos srautas iš Baltarusijos :

Tą jau pajuto daug baltarusiškos medienos skiedros importuojančios bendrovės. Lietuvos rinkoje pradėjo kilti malkų kainos.

 

Šaltinis: https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/posts/4356827784332598

2021 02 11 Išvirtusių medžių šalinimas

naujienos svarbu  IŠVIRTUSIŲ MEDŽIŲ ŠALINIMAS

2021 02 11

Gamtos pridarytas negandas miškuose reikia likviduoti kuo greičiau, dar žiemą, kol geros miško ruošos sąlygos. Pavasarį nusilpusius, aplaužytus žalių spygliuočių medžius, paprastai gausiai apninka medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Tada jau vėlu imtis miško sanitarinės apsaugos priemonių ir sunku užkirsti kelią žievėgraužių veisimuisi ir išplitimui.

Medienos gabenimas

Fiziniai asmenys, gabendami apvaliąją medieną, pagamintą jiems priklausančiuose miškuose, privalo turėti tvarkingai užpildytą medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją), jeigu apvalioji mediena yra paruošta vykdant kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką privalomi. Tuo atveju, kai apvalioji mediena yra paruošta vykdant kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką nėra privalomi, fiziniai asmenys, gabendami apvaliąją medieną, pagamintą jiems priklausančiuose miškuose, be užpildyto medienos gabenimo lapo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, dar privalo turėti nuosavybės teisę į miško valdą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

Leidimai

Leidimai kirsti mišką neprivalomi vykdant jaunuolynų ugdymo kirtimus iki 20 metų amžiaus medynuose, vykdant kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško pusę), taip pat vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai bei vėjavartos (su šaknimis išversti medžiai).

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 02 08 Biržių indentifikavimas nuotoliniu būdu

          birze naujienos                          BIRŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS NUOTOLINIU BŪDU

2021 02 08

UAB „Via GIS“ atliko 2019 metais šalies miškuose vykdytų biržių identifikavimą panaudodama nuotoliniais metodais surinktą informaciją, t.y. 2019 ir 2020 metų sausio mėnesių Europos kosmoso agentūros atviros prieigos Sentinel-1 sintetinės apertūros radaro ir Sentinel-2 multispektrinius palydovinius vaizdus.

Projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą miškininkystės praktikoje duomenys apie šalyje vykdytą medžiapjūtę, jos vietą (lokaciją), iškirstos biržės plotą ir konfigūraciją surinkti ne tradiciniais antžeminiais matavimais, bet dešifruojant žemės dangos vaizdus, gautus iš kosminių palydovų. Toks metodas taip pat leido, nepriklausomai įvertinti ir palyginti situaciją.

Nustatyta, kad per 2019 m. biržių plotas sudarė 15 631 ha (~0,71 proc. bendro šalies miško žemės arba ~0,75 proc. medynų ploto), biržių skaičius – 9 516 vnt. Pagal miškų nuosavybę 56 proc. identifikuotų biržių nustatyta valstybiniuose, 44 proc. – privačiuose miškuose. Pagal miškų grupes didžiausią identifikuotų biržių ploto dalis (94 proc.) buvo IV miško grupėje.

Medžiapjūtės deklaravimas

Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje taikomi teisės aktai nenumato miško savininkams prievolės deklaruoti apie atliktą medžiapjūtę. Leidimas medžiapjūtei gali būti ir išduotas, tačiau ją atlikti nėra privaloma. Todėl, Valstybinės miškų tarnybos specialistai biržių ribas šiuo metu gali nustatyti, tik realiai apžiūrėję jas vietoje.

Nustatyta, kad bendras biržių plotų skirtumas tarp identifikuotų distanciniais metodais ir natūroje faktiškai esančių yra apie 5 proc. Atskirais atvejais biržių plotų skirtumai viršija šį dydį. Tai priklauso nuo biržių ploto, jo konfigūracijos, medyno tipo, palydovinio vaizdo kokybės. Daugiau plotų neatitikimų nustatyta mažesnėse nei 0,5 ha biržėse, kurių ribos dėl susidarančių greta esančių medžių šešėlių identifikuojamos žemesniu patikimumu.

Nuotoliniais metodais, pasitelkiant palydovines nuotraukas, identifikuoti 2019 m. plynai iškirsti miško plotų poligonai viešai prieinami Valstybinės miškų tarnybos miškų žemėlapyje.

2020 metais užbaigtas projektas patvirtino, kad distancinių metodų panaudojimas gali būti efektyvus būdas vykdyti medžiapjūtės stebėseną ir vertinti įvairius miško dangos pokyčius.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 01 25 Miškų kaitos tendencijos

  tendencijos naujienos                   MIŠKŲ KAITOS TENDENCIJOS

2021 01 25

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasaulio miškų būklę sistemingai apskaito jau nuo 1948-ųjų metų. 2020 metais atlikto tokio vertinimo pagrindinis uždavinys – gauti nepriklausomus ir nuoseklius duomenis apie miškų būklę pasaulio regionų ekologinių zonų pjūviais.

Medienotyra

Lietuvą šiame tyrime atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. Gintautas Mozgeris. Kam FAO prireikė atlikti tokią studiją? Pirmiausia, vieningai pripažintos ir naudojamos informacijos apie pasaulinius miško išteklius trūksta, arba tokia informacija dažnai yra abejojama. Skirtingų autorių pateikiamos pasaulinio lygmens miškų statistikos dažnai skiriasi. Globalių žemės naudojimo ir dangos duomenų bazių trūksta, ypač tokių, kurios būtų parengtos vadovaujantis vienoda nomenklatūra bei atstovautų suderinamas datas bei perteiktų kaitos tendencijas. Pagaliau, skirtingų pasaulio šalių specialistų kompetencija surenkant duomenis apie miškų išteklius yra labai skirtinga.

Nuotoliniai tyrimai pagal vaizdus

Pagal nuotolinių tyrimų vaizdus galima nustatyti dominuojantį žemės naudojimo tipą. Taip nurodomi pastovaus miško, naujo miško, prarasto miško bei pastovių kitų – ne miško žemės plotų kiekiai per atitinkamą laikotarpį.

Tokio tyrimo apskaitos duomenys bus pilnai sutvarkyti tik 2021-aisiais metais.  Nekantriausiems natūraliai kyla klausimas – ko galime tikėtis, kiek turime miškų, kokios jų kaitos tendencijos. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Teritorijos miškingumas

Jei vadovautumės tik 500 apskaitos vienetų centroiduose surinktais duomenimis, 2018-aisiais metais Lietuvos teritorijoje miškas dengė 36% ploto. Tačiau įvertinimo paklaida yra gana didelė – 9%. Tai atitinka per 195 tūkstančius ha, tad galime teigti, kad miško ploto reikšmė yra tarp 1 937 842 ir 2 329 665 ha. Taigi, pagal FAO apskaitą Lietuvos miškingumas galėtų būti didesnis, nei oficialiose šalies statistikose įvardijamas 2018.01.01 dieną buvęs Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas – 33,6%.

Tendencijos

Tyrimo metu miško nulydimas apskaitos vienetų centroiduose fiksuotas tik 0,2% objekto ploto per 2000-2010 metų laikotarpį. Taigi, naujų miškų atsiradimo ir jų praradimo greitis buvo 15 500 ir 1.450 ha/metai per ankstesnįjį laikotarpį bei 12 500 ir 100 ha/metai pastaruoju metu. Kitaip sakant, nauji miškai atsirado bent dešimteriopai sparčiau nei buvo nulydomi esami. Įvertinimo paklaidos, susijusios su miško ploto kaita, yra gana didelės, tačiau miškų ploto didėjimo tendencijos yra aiškios. Jei žvelgtume tik į mišką, tai natūralių bei susivėrusių miškų kategorijai 2018 metais priskirti 71,6%, susivėrusiems želdiniams – 15,7%, laikinai nesusivėrusiam natūraliam (paprastai savaiminės kilmės) miškui – 4,7% bei nesusivėrusiems želdiniams – 8% miškų ploto. Laikinai nesusivėrusių miškų kategorijai pagal FAO metodiką priskirtos kirtavietės bei 1-os amžiaus klasės jaunuolynai.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 01 12 Netiesa kad: privatūs miškininkai moka mažesnius mokesčius

Netiesa kad:  PRIVATŪS MIŠKININKAI MOKA MAŽESNIUS MOKESČIUS

2021 01 12

mokesciai naujienos

Dažnas, dažnu atveju mažai teišprusęs, bet mėgstantis kalbėti ir už savo kalbas nemėgstantis atsakyti politikas gali postringauti, kad privatūs miškininkai Lietuvoje gyvenai labai gerai ir tik miškų urėdijos moka mokesčius.

Miško savininkas

Privatus miško savininkas ar įmonė, kuri verčiasi miškų ūkio veikla, perka rinkos kainomis biržes iškirtimui arba naudoja savo turimus miškus. Miško savininkų, kurie naudotų vien savo miškus yra vienetai, absoliuti dauguma rinkos žaidėjų investuoja savo lėšas įsigyjant žaliavą. “Stataus miško” kaina rinkoje yra 30 eur už kubinį metrą, o jei kirtimų metu planuojama pagaminti 1000 kubinių metrų medienos, vadinasi vien už žaliavą teks pakloti 30 000 eur. Dar pridėkime kelis tūkstančius eurų miškotvarkos projekto rengimui ir biržės dokumentacijos ruošimui, kelis tūkstančius iškirstų biržių atkūrimui, kelių remontui, tūkstantėlį rezervuokime baudoms, 15% Gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), 5% bendrosioms miškų ūkio reikmėms, gauname, kad tam, kad įmonė dirbtų ir išlaikytų darbo vietas regionuose, jai reikės dukart tokios sumos, kaip kad ji turi turėti, kad sumokėti už žaliavą.

Nereikia pamiršti

Kaip šiuo atveju yra valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kurių pusę, beje, dirba nepelningai? Remiantis kiekvienais metais aplinkos ministro tvirtinamų nenukirsto valstybinio miško kainomis, nesunkiai galime pamatyti, kad už žaliavą valstybės įmonės miškų urėdijos moka vidutiniškai du kartus mažiau, nei privatus sektorius. Kitaip tariant, pigiai perka iš valstybės žaliavą (o ši pigiai parduoda), kad galėtų sukti kasdienį verslą. Nereikia pamiršti, kad valstybinių miškų valdytojai miško žemę valdo patikėjimo teise, t. y. ją pradėdami valdyti, nepatyrė jokių išlaidų, o įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas šiose įmonėse vertine išraiška į apskaitą nėra neįtraukiami. Dar daugiau, valstybiniai miškų ūkio rinkos dalyviai nemoka 15% GPM. Tiesa, moka 10% tarifo dydžio privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, bet ir tai nesudėtinga susigaudyti, kad mokestinė našta urėdijoms, mokant šiuos mokesčius, analogiškus apyvartos mokesčiui, yra dukart menkesnė nei privatiems miškininkams.

Priminsime, kad kitus mokesčius, tokius kaip pelno, pridėtinės vertės, įmokas į Garantinį fondą, Valstybinį socialinį draudimą ar privalomąjį sveikatos draudimą tiek privataus, tiek valstybinio miškų ūkio subjektai moka tokius pat.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/