Naujienos miškų sąvininkams

Sužinokite svarbiausias ir įdomiausias naujienas apie mišką. Naudinga ir aktualu visiems miškų savininkams.

APVALIOSIOS MEDIENOS SORTIMENŲ KAINA MIŠKE UŽ 1 m3 *

2021m. vasaris
Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *
Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 65.0000 5 €    +8.33 %
Eglės rąstai 60.0000 5 €    +9.09 %
Beržo rąstai 65.0000 10 €    +18.18 %
Drebulės rąstai 35.0000 5 €    +16.67 %
Eglės popiermedžiai 20.0000 0 €    0.00 %
Pušies popiermedžiai 21.0000 2 €    +10.53 %
Beržo popiermedžiai 20.0000 2 €    +11.11 %
Malkos 17.0000 2 €    +13.33 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021m. sausis

Apvaliosios medienos sortimentų kaina miške už 1 m3 *

Apvaliosios medienos sortimentas Kaina EUR be PVM Kainos pokytis EUR % **
Pušies rąstai 66.0000 6 €    +10.00 %
Eglės rąstai 61.0000 6 €    +10.91 %
Beržo rąstai 65.0000 10 €    +18.18 %
Drebulės rąstai 36.0000 6 €    +20.00 %
Eglės popiermedžiai 20.0000 0 €    0.00 %
Pušies popiermedžiai 21.0000 1 €    +5.00 %
Beržo popiermedžiai 20.0000 1 €    +5.26 %
Malkos 17.0000 1 €    +6.25 %

* Skelbiamos apvaliosios medienos kainos privačiuose miškuose, kartą per mėnesį, duomenis gaunant iš Asociacijos narių prekybos mediena suvestinių.** Lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 04 12 NELIKS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS?

                naujienos                                      NELIKS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS?

 

LR aplinkos ministerija ėmėsi Valstybinės miškų tarnybos reorganizacijos – Aplinkos apsaugos departamentui perduoda miškų kontrolės funkciją, o Valstybinė miškų tarnyba atleidžia visus 88 darbuotojus nuo liepos 1 dienos.

Kiek anksčiau LR aplinkos ministerija skelbė pranešime spaudai apie pasirašytą Aplinkos apsaugos departamento struktūrą pakeičiantį įsakymą – valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje atsiras naujas struktūrinis padalinys – Miškų kontrolės departamentas, kuriame sustiprintą miškų kontrolę vykdys 42 aplinkos apsaugos inspektoriai, net du iš jų – valstybinių miškų priežiūrai.

Teigiama, jog tai vienas iš pirmųjų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos reformos žingsnių, juo siekiama stiprinti kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje atskiriant nuo leidimų išdavimo ir kitų ūkinės veiklos reguliavimo funkcijų. Planuojama, jog reforma atskirs leidimų išdavimą nuo jų kontrolės. Aplinkos apsaugos departamente bus sutelkta kitų ministerijos tarnybų išduodamų leidimų kontrolė. Po tokios kontrolės pareigūnų konsolidacijos kitas žingsnis bus poveikio aplinkai vertinimo proceso, taršos, kirtimo, žemės gelmių gavybos leidimų išdavimo tvarkų peržiūra.

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, tai tik pirmas žingsnis rezgamuose planuose atsisakant Valstybinė miškų tarnybos paslaugų. Esmė, kaip kad dažnai būna, slypi kitur. Yra kelios interesų grupės, kurios nepatenkintos sukaupta miškotvarkos kompetencija šioje institucijoje. Tai ir verslo konsultantai, kurie anksčiau yra savo užsakovams grindę verslo plėtros planus, skaičiais, kurie neatitinka nacionalinės inventorizacijos skaičių apie šalies miškuose sukauptos medienos žaliavos kiekius tūrine išraiška, tai ir biokuro gaminius iš kaimyniniu Rytų šalių įvežančių tarpininkų nenoras matyti didelius vietos žaliavos resursus, taip pat dosniai paramos pinigais šeriamos save aplinkosaugos organizacijomis vadinančios, o iš tiesų –  minkštosios galios ir priedangos bei politikų spaudimo įrankiai, kuriais taip pat siekiama mažinti  šalies miškų naudojimą. Jiems akis bado tarnybos specialistų pagrįstos milžiniškos negyvos medienos sankaupos.

Šių, rodos, viena kitai prieštaraujančių interesų  yra vienas bendras tikslas – miškų sektorių priversti būti priklausančiu nuo pigios atvežtinės žaliavos, o Valstybinės miškų tarnybos ilgametė kompetencija tam trukdo, yra norima tarnybos kompetencijas išskaidyti kitoms valstybinėms institucijoms, dalį – mokslo įstaigoms, dalį apskritai panaikinti.

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 03 30 TA VELNIŠKAI ESKALUOJAMA MIŠKŲ TEMA. Aplinkos ministerija inicijuoja Nacionalinį susitarimą dėl miškų...

     naujienos   Nacionalinį susitarimas dėl miškų

Aplinkos ministerija inicijuoja Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Kol kas nelabai aišku- DĖL KO bus tariamasi, KAS tarsis ir KAIP vyks tarimasis. Nesinorėtų tikėti, kad tas pradžios drumstas chaosėlis kuriamas sąmoningai. Greičiausiai, tiesiog nėra tokių susitarimų organizavimo patirties, laikas spaudžia, ankstesnių projektų įgyvendinimo partneriai šalia, o savarankiškai pasižvalgyti kitų šalių patirties pasimiršo.  Matysime, kaip bus.  Gerai bus tik tuomet, kai  į dialogą visi įsijungs iš pat pradžių patikėję proceso skaidrumu ir objektyvumu, o dėl bendro gėrio tarsimės ieškodami kaip sukurti daugiau ir geriau, o ne kaip uždrausti, atimti ir sugriauti.

Naudoti gausinant ar saugoti uždraudžiant?

Inspiruojamos viešos diskusijos dėl miškų daugiausia sukasi dėl šio vieno klausimo. Vieni emocingai tikina, kad miškus reikia saugoti uždraudžiant kirtimus, nes “žudomi medžiai”, “naikinama gamta” ir palikti viską savieigai; kiti bando kalbėti, kad prižiūrėti ir naudoti miškus reikia, nes prižiūrimas turtas ne tik kad nenyksta, o netgi gausėja. Siekis “Uždrauskime kitiems, nes mums tas nieko nekainuos” tik iš karto kabina, tačiau net aplinkosaugininkų surašytais klausimais nesenai vykdyta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad dauguma – net 75% – apklaustųjų norėtų, kad miškas vis tik būtų prižiūrimas, o 66% – pritaria, kad iš valstybes biudžeto reikia atlyginti nuostolius privatiems savininkams, atsirandančius dėl draudimų ūkinei veiklai arba tokius miškus iš savininkų išpirkti. Ikišiolinis miškininkavimo modelis nebeveikia: viešosios paslaugos nebegali būti finansuojamos iš mažėjančių medienos pardavimo pajamų. Būtina ne vien kelti naujus reikalavimus, tačiau ir tiesiogai atlyginti miško savininkams ir miškininkams už teikiamas ekosistemines paslaugas.

Iš esmės Lietuvoje miškams sekasi gerai

Užauga daugiau nei yra kertama, nepaisant to, kad medžiapjūtės apimtys išaugo. Tačiau prisiminus, kad per pastarąjį šimtmetį miškų plotai šalyje padvigubėjo, medynuose sukauptos medienos kiekis išaugo daugiau kaip trigubai, o iš kasmetinio prieaugio panaudojama tik apie 65-70 proc., tampa aišku, kad bendra situacija yra labai nebloga. Galima ir toliau protingai ūkininkauti, taikant vis šiuolaikiškesnės technologijas, investuojant į miškų įvairovę, atsparumą klimato kaitai ir stichiniams reiškiniams. Ūkiniai kirtimai miško nesunaikina, priešingai. Medžiapjūtė yra vienas iš miškų auginimo etapų, ūkininkaujant miškas atsinaujina, net labiau nei nenaudojamas. Gamtotvarkinės priemonės irgi taikomos vis plačiau, įgyjama patirties. Tik dažniausiai jas reikia finansuoti iš kitų veiklų uždirbamų lėšų. O ir darbai patys nepasidaro, reikia darbo rankų, medžiagų, įrankių ir technikos.

Gal išties uždraudžiame?

Kas būtų, jei Lietuva, norėdama patapti neliečiamos gamtos oaze, sustabdytų arba iš esmės sumažintų kirtimus, kaip siūlo gamtosaugos entuziastai? Ar padidėtų bioįvairovė? Ar klimatas būtų dėkingas, ar padidėtų pasaulinė anglies dioksido absorbcija? Vargu bau.

Mūsų šalis negyvuoja uždaroje erdvėje. Jau dabar matome, kad auga tekstilės iš medienos pluošto, kartono, medinės statybos ir kitų medienos gaminių paklausa. Jei nepasinaudosime savų miškų resursais, tektų pirktis iš svetur. Iš ten, kur apsaugos ir miškų tvarkymo standartai ne tokie reiklūs, kur miškai dažnai iš tiesų naikinami, keičiant juos į žemdirbystei ar kitoms reikmėms naudojamus plotus. Be to – už kokius ir kieno pinigus? Šalies prasiskolinimo rodikliai jau dabar nėra džiaugsmą keliantys, o juk dar COVID-19 pandemijos ir su tuo susijusios ekonomikos krizės galo nematyti. Pralaimėtojų būtų daugiau, nei tik pramonė, miškų savininkai ir miškininkai, laikui bėgant tai pajustų ir visa visuomenė.

Vertėtų prisiminti, kad miškuose kaupiama anglis nepasilieka juose neribotą laiką. Daugelis didesnių miškų gaisrų dažniausiai įsisiautėja apleistuose ir neprižiūrimuose plotuose, kur gausu sausuolių ir virtėlių.

Geras šansas įsigilinti ir suprasti daugiau

Tad artėjanti diskusija dėl miškų yra geras šansas įsiklausyti į siūlomus miškų valdymo sprendimus, susipažinti su tikra informacija ir gebėti atskirti faktus nuo skleidžiamų melagienų. Paprastų sprendimų kompleksiniuose dalykuose nebūna, tačiau bendromis pastangomis galima pasiekti stabilumo, užtikrintumo Lietuvos miškų politikoje ateityje.

Sodinantis medį žmogus žvelgia toli į ateitį, nedarydamas vienadienių sprendimų!

Algis Gaižutis, LMSA pirmininkas
2021-03-28

šaltinis: https://forest.lt/

2021 03 25 NEREKOMENDUOJAME NAUDOTIS ES PARAMA

Nerekomenduojame naudotis ES parama

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA), įvertinusi pastarojo pusmečio valstybinių insitucijų (LR žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė miškų tarnyba) iniciatyvas taikyti ypač griežtas poveikio priemones už nereikšmingus pažeidimus, administruojant Europos Sąjungos paramos miškininkystės sektoriui paraiškas, tokias kaip “Investicijos į miškininkystės technologijas” ar “Miško veisimas” išieškant visą paramos sumą, ragina miško ir žemės savininkus susilaikyti nuo bet kokių paraiškų miškininkystės sektoriuje teikimo iki nebus pakeistas valstybinių institucijų baudėjo mentaliteto požiūris į miško ir žemės savininkus, investuojančius į ateities miškus ir ženkliai gerinamos pačios paramos sąlygos.

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021-03-25 Aplinkos ministerija keičia Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką

Aplinkos ministerija keičia Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką

Su projektu susipažinti galima: https://bit.ly/397YLt6

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas dėstomas nauja redakcija. Projektas parengtas norint nustatyti, kad:
1. Leidimai kirsti mišką (toliau – leidimai) išduodami tik elektroniniu būdu naudojantis Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema.
2. Leidimai neprivalomi:
2.1. elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose naujai užaugantiems žėliniams kirsti;
2.2. elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą kirsti;
2.3. ne daugiau kaip 10 metrų atstumu už Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų elektros oro linijų apsaugos zonos ribų esantiems pavojų keliantiems medžiams kirsti.
3. Leidimai kirsti mišką nebebūtų spausdinami ant saugiųjų blankų.
4. Leidimuose nebūtų nurodomi asmens kodai ir leidimus išdavusių pareigūnų duomenys;
5. Valstybinė miškų tarnyba turėtų kreiptis į saugomų teritorijų direkcijas dėl išvadų, kai miško kirtimus numatoma vykdyti Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, draustiniuose ir biosferos poligonuose esančiose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
6. Valstybinė miškų tarnyba turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą dėl išvados apie prašomus papildomai iškirsti medžius, kai miško kirtimai jau pradėti vykdyti (nuo 2021 m. liepos 1 d.).
7. Miško savininkas ar valdytojas, įvykdęs ugdomuosius miško kirtimus, ir nustatęs, kad gautas medienos tūris viršijo leistą iškirsti tūrį, privalo pateikti naują pranešimą.

 

šaltinis: https://forest.lt/

2021- 03-13 Dėl miško darbų atlikimo terminų...

      naujienos miskas            Dėl miško darbų atlikimo terminų

https://www.pmsa.lt/del-misko-darbu-atlikimo-terminu/

 

 

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 03 01 DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ APLINKOSAUGINIUS APRIBOJIMUS ŪKINEI VEIKLAI IR NUOSAVYBEI APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO

              DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ APLINKOSAUGINIUS APRIBOJIMUS ŪKINEI VEIKLAI IR NUOSAVYBEI APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO

Vyriausybė palaikė aplinkos ministro Simono Gentvilo teikiamą klausimą dėl kompensacijų už aplinkosauginius apribojimus ūkinei veiklai ir nuosavybei apskaičiavimo ir išmokėjimo. [LRV posėdžio 2021-02-24 medžiaga Klausimas Nr 6.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) eilę pastarųjų metų nuosekliai kėlė šią problemą, kad dabartinė kompensavimo tvarka yra netenkinanti miško ir žemės savininkų, o išmokamos sumos, netgi jei atskirais atvejais ir priskaičiuojamos, yra neadekvačios patiriamiems nuostoliams.

 Nuspresta siūlyti Seimui:

Apskaičiuojant kasmetines kompensacijas privataus miško savininkams skaičiavimams naudoti palūkanų normą  mažiausiai 3,5 proc

Kad teisė į kompensaciją nenutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas;

Detaliau. Esmė- saugomose teritorijose taikomo kompensacijų mechanizmo nepatrauklumą iš esmės lemia tai, kad kasmetinės kompensacijos už miškuose taikomus apribojimus yra per mažos ir kompensacijos teisė nutrūksta, kai pasikeičia žemės sklypo savininkas.

Atsižvelgiant į tai, siekint išspręsti prieštaravimą tarp Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, siūloma tobulinti ir saugomose teritorijose taikomą kompensacijų mechanizmą keisti tokiomis teisinio reguliavimo priemonėmis:

  •  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 1 dalies nuostatas papildant, kad ir už saugomose teritorijose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kompensacijos išmokamos ir apskaičiuojamos pagal šiame Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnyje numatytą kompensacijų apskaičiavimo mechanizmą;

 

  •  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 32(1) straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kasmetinių kompensacijų privataus miško savininkams apskaičiavimo principą, kad būtų išvengta situacijų, kai kasmetinė kompensacija sumažėja iki socialiai neteisingo lygio tik dėl to, kad skaičiavimuose naudojamos vidutinės metinės palūkanų, mokamų einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, normos sumažėja priartėdamos prie 0 reikšmės arba tampa neigiamomis ir todėl kompensacijos nemokamos. Siūlytina nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį;

 

  •  tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 32(1) straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, kurių taikymas šiuo metu lemia, kad teisė į kompensaciją nutrūksta, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas, todėl nuostolių patiria parduodamo žemės sklypo savininkas, nes dėl tokios sąlygos sumažėja parduodamo žemės sklypo rinkos vertė, arba socialinį neteisingumą patiria paveldimo žemės sklypo paveldėtojai.

Saugomų teritorijų įstatymą patikslinus pagal projektu Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, nustatant konkrečią mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams išmokėti keistųsi. Bendras metinis lėšų poreikis kompensacijoms, apskaičiuotoms pagal Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą, išmokėti per paskutinius 10 metų svyravo 7,3–1,5 tūkst. eurų ribose, o kompensacijų skaičiavimuose taikyta palūkanų norma svyravo 5,3–0,4 proc. ribose.

Projektu siūloma nustatyti mažiausia 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudotina palūkanų norma pasirinkta vadovaujantis Europos Komisijos „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodikos gairėse“ 08/2006 siūloma minimalia socialine diskonto norma. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. palūkanų norma buvo 1,19 proc., tikėtina, kad priėmus įstatymą lėšų poreikis kasmetinėms kompensacijoms išmokėti galėtų išaugtų maždaug trigubai, preliminariai vertinant, neturėtų viršyti 15 tūkst. Eur. Įvertinus projektu siūlomus pakeitimus, planuojamos kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus bus mokamos iš Aplinkos ministerijai patvirtintų 2021 m. asignavimų.

 

šaltinis: https://forest.lt/

2021 02 22 RUSIJA KETINA RIBOTI MEDIENOS EKSPORTĄ

                       RUSIJA KETINA RIBOTI MEDIENOS EKSPORTĄ

eglutes

Neseniai paskelbtame pranešime Rusijos Federacijos prezidentas p. V. Putinas įsakė savo vyriausybei griežtai kontroliuoti apvaliosios medienos ir menkaverčių miško produktų eksportą ir kovoti su nelegalia rąstų prekyba, praneša pramonės naujienų portalas news.cision.com. Jis taip pat paprašė iki 2022 m. sausio 1 d. visiškai uždrausti neperdirbtų arba nedaug perdirbtų spygliuočių ir kitą vertingą medieną išvežti iš Rusijos. Pagal šį nurodymą galima daryti išvadą, kad mažesnės vertės rąstams, pavyzdžiui, tradiciškai eksportuojamiems beržo rąstams į Suomiją būsimas eksporto draudimas nebūtų taikomas.Tokių žingsnių imamasi siekiant paskatinti medienos perdirbimą šalies viduje, V. Putinas taip pat nori įgyvendinti vyriausybės subsidijuojamų paskolų programą investicijoms į medienos perdirbimo įrenginius, pirmiausia Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose,  aukštesnės pridėtinės vertės produkciją nukreipdamas į augančias medienos rinkas Azijoje.

Įvestas rąstų draudimas

Jei bus įvestas rąstų draudimas, jis užbaigs ilgalaikį Rusijos, kaip vienos didžiausių pasaulyje spygliuočių medienos eksportuotojų, vaidmenį. Per daugelį dešimtmečių šalis eksportavo didelius medienos žaliavų kiekius, daugiausia miško produktų gamintojams Azijoje ir Europoje. Spygliuočių medienos rąstų eksporto apimtys dar 2006 m. siekė 37 mln. m3, tačiau kai 2008 m. buvo pradėti taikyti padidinti eksporto tarifai rąstams, eksporto apimtys drastiškai sumažėjo iki 8,5 m3 2019 m., praneša „Wood Resource Quarterly“. Pirmąjį pusmetį šių metų pusmetį pagrindinės eksporto rinkos buvo Kiniją (apie 75 proc.) ir Suomiją (apie 10 proc.) viso Rusijos medienos eksporto.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 02 18 PRADĖJO SEKTI PIGIOS MEDIENOS SRAUTAS IŠ BALTARUSIJOS

svarbu naujienosPradejo sekti pigios medienos srautas iš Baltarusijos :

Tą jau pajuto daug baltarusiškos medienos skiedros importuojančios bendrovės. Lietuvos rinkoje pradėjo kilti malkų kainos.

 

Šaltinis: https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/posts/4356827784332598

2021 02 15 ES MEDIENOS REGLAMENTAS ES - medienos reglamentas Nr. 995/2010, įsigaliojo 2013 m., juo siekiama sustabdyti neteisėtai paruoštos medienos naudojimą ES rinkoje...

svarbu naujienos     ES MEDIENOS REGLAMENTAS

2021 02 15

ES medienos reglamentas Nr. 995/2010, įsigaliojo 2013 m., juo siekiama sustabdyti neteisėtai paruoštos medienos naudojimą ES rinkoje. Jis draudžia į ES rinką pateikti neteisėtai (neteisėtai paruošta mediena yra tokia, kuri paruošta pažeidžiant medienos ruošos valstybėje taikomus teisės aktus) paruoštą medieną ir iš jos pagamintus produktus.

Pareigos vygdytojams

Reglamentas nustato tam tikras pareigas veiklos vykdytojams, prekiautojams, stebėsenos organizacijoms ir kompetentingoms institucijoms. Veiklos vykdytojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikiantys rinkai medieną ar medienos produktus, t.y. pateikiantys rinkai iš trečiųjų šalių (ne ES) importuotą medieną ir (arba) Lietuvoje paruoštą medieną ir prekiautojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie vykdydami komercinę veiklą vidaus rinkoje (ES) parduoda ar perką medieną ar medienos produktus, kurie jau buvo pateikti vidaus rinkai.

Veiklos vykdytojams draudžiama pateikti rinkai neteisėtai paruoštą medieną ir iš tokios medienos pagamintus medienos produktus. Tuo tikslu jie naudojasi procedūrų ir priemonių sistema vadinama deramo patikrinimo sistema. Kiekvienas veiklos vykdytojas taiko ir periodiškai vertina deramo patikrinimo sistemą, kuria jis naudojasi, išskyrus tuos atvejus, kai jis naudojasi stebėsenos organizacijos deramo patikrinimo sistema.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 02 11 IŠVIRTUSIŲ MEDŽIŲ ŠALINIMAS - Gamtos pridarytas negandas miškuose reikia likviduoti kuo greičiau, dar žiemą, kol geros miško ruošos sąlygos....

naujienos svarbu  IŠVIRTUSIŲ MEDŽIŲ ŠALINIMAS

2021 02 11

Gamtos pridarytas negandas miškuose reikia likviduoti kuo greičiau, dar žiemą, kol geros miško ruošos sąlygos. Pavasarį nusilpusius, aplaužytus žalių spygliuočių medžius, paprastai gausiai apninka medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Tada jau vėlu imtis miško sanitarinės apsaugos priemonių ir sunku užkirsti kelią žievėgraužių veisimuisi ir išplitimui.

Medienos gabenimas

Fiziniai asmenys, gabendami apvaliąją medieną, pagamintą jiems priklausančiuose miškuose, privalo turėti tvarkingai užpildytą medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją), jeigu apvalioji mediena yra paruošta vykdant kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką privalomi. Tuo atveju, kai apvalioji mediena yra paruošta vykdant kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką nėra privalomi, fiziniai asmenys, gabendami apvaliąją medieną, pagamintą jiems priklausančiuose miškuose, be užpildyto medienos gabenimo lapo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, dar privalo turėti nuosavybės teisę į miško valdą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

Leidimai

Leidimai kirsti mišką neprivalomi vykdant jaunuolynų ugdymo kirtimus iki 20 metų amžiaus medynuose, vykdant kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško pusę), taip pat vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai bei vėjavartos (su šaknimis išversti medžiai).

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 02 08 BIRŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS NUOTOLINIU BŪDU - UAB „Via GIS“ atliko 2019 metais šalies miškuose vykdytų biržių identifikavimą panaudodama nuotoliniais metodais ...

          birze naujienos                          BIRŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS NUOTOLINIU BŪDU

2021 02 08

UAB „Via GIS“ atliko 2019 metais šalies miškuose vykdytų biržių identifikavimą panaudodama nuotoliniais metodais surinktą informaciją, t.y. 2019 ir 2020 metų sausio mėnesių Europos kosmoso agentūros atviros prieigos Sentinel-1 sintetinės apertūros radaro ir Sentinel-2 multispektrinius palydovinius vaizdus.

Projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą miškininkystės praktikoje duomenys apie šalyje vykdytą medžiapjūtę, jos vietą (lokaciją), iškirstos biržės plotą ir konfigūraciją surinkti ne tradiciniais antžeminiais matavimais, bet dešifruojant žemės dangos vaizdus, gautus iš kosminių palydovų. Toks metodas taip pat leido, nepriklausomai įvertinti ir palyginti situaciją.

Nustatyta, kad per 2019 m. biržių plotas sudarė 15 631 ha (~0,71 proc. bendro šalies miško žemės arba ~0,75 proc. medynų ploto), biržių skaičius – 9 516 vnt. Pagal miškų nuosavybę 56 proc. identifikuotų biržių nustatyta valstybiniuose, 44 proc. – privačiuose miškuose. Pagal miškų grupes didžiausią identifikuotų biržių ploto dalis (94 proc.) buvo IV miško grupėje.

Medžiapjūtės deklaravimas

Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje taikomi teisės aktai nenumato miško savininkams prievolės deklaruoti apie atliktą medžiapjūtę. Leidimas medžiapjūtei gali būti ir išduotas, tačiau ją atlikti nėra privaloma. Todėl, Valstybinės miškų tarnybos specialistai biržių ribas šiuo metu gali nustatyti, tik realiai apžiūrėję jas vietoje.

Nustatyta, kad bendras biržių plotų skirtumas tarp identifikuotų distanciniais metodais ir natūroje faktiškai esančių yra apie 5 proc. Atskirais atvejais biržių plotų skirtumai viršija šį dydį. Tai priklauso nuo biržių ploto, jo konfigūracijos, medyno tipo, palydovinio vaizdo kokybės. Daugiau plotų neatitikimų nustatyta mažesnėse nei 0,5 ha biržėse, kurių ribos dėl susidarančių greta esančių medžių šešėlių identifikuojamos žemesniu patikimumu.

Nuotoliniais metodais, pasitelkiant palydovines nuotraukas, identifikuoti 2019 m. plynai iškirsti miško plotų poligonai viešai prieinami Valstybinės miškų tarnybos miškų žemėlapyje.

2020 metais užbaigtas projektas patvirtino, kad distancinių metodų panaudojimas gali būti efektyvus būdas vykdyti medžiapjūtės stebėseną ir vertinti įvairius miško dangos pokyčius.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 01 25 MIŠKŲ KAITOS TENDENCIJOS - Valstybinė miškų tarnyba primena, jog Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ...

  tendencijos naujienos                   MIŠKŲ KAITOS TENDENCIJOS

2021 01 25

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasaulio miškų būklę sistemingai apskaito jau nuo 1948-ųjų metų. 2020 metais atlikto tokio vertinimo pagrindinis uždavinys – gauti nepriklausomus ir nuoseklius duomenis apie miškų būklę pasaulio regionų ekologinių zonų pjūviais.

Medienotyra

Lietuvą šiame tyrime atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. Gintautas Mozgeris. Kam FAO prireikė atlikti tokią studiją? Pirmiausia, vieningai pripažintos ir naudojamos informacijos apie pasaulinius miško išteklius trūksta, arba tokia informacija dažnai yra abejojama. Skirtingų autorių pateikiamos pasaulinio lygmens miškų statistikos dažnai skiriasi. Globalių žemės naudojimo ir dangos duomenų bazių trūksta, ypač tokių, kurios būtų parengtos vadovaujantis vienoda nomenklatūra bei atstovautų suderinamas datas bei perteiktų kaitos tendencijas. Pagaliau, skirtingų pasaulio šalių specialistų kompetencija surenkant duomenis apie miškų išteklius yra labai skirtinga.

Nuotoliniai tyrimai pagal vaizdus

Pagal nuotolinių tyrimų vaizdus galima nustatyti dominuojantį žemės naudojimo tipą. Taip nurodomi pastovaus miško, naujo miško, prarasto miško bei pastovių kitų – ne miško žemės plotų kiekiai per atitinkamą laikotarpį.

Tokio tyrimo apskaitos duomenys bus pilnai sutvarkyti tik 2021-aisiais metais.  Nekantriausiems natūraliai kyla klausimas – ko galime tikėtis, kiek turime miškų, kokios jų kaitos tendencijos. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Tendencijos

Jei vadovautumės tik 500 apskaitos vienetų centroiduose surinktais duomenimis, 2018-aisiais metais Lietuvos teritorijoje miškas dengė 36% ploto. Tačiau įvertinimo paklaida yra gana didelė – 9%. Tai atitinka per 195 tūkstančius ha, tad galime teigti, kad miško ploto reikšmė yra tarp 1 937 842 ir 2 329 665 ha. Taigi, pagal FAO apskaitą Lietuvos miškingumas galėtų būti didesnis, nei oficialiose šalies statistikose įvardijamas 2018.01.01 dieną buvęs Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas – 33,6%.

Tyrimo metu miško nulydimas apskaitos vienetų centroiduose fiksuotas tik 0,2% objekto ploto per 2000-2010 metų laikotarpį. Taigi, naujų miškų atsiradimo ir jų praradimo greitis buvo 15 500 ir 1.450 ha/metai per ankstesnįjį laikotarpį bei 12 500 ir 100 ha/metai pastaruoju metu. Kitaip sakant, nauji miškai atsirado bent dešimteriopai sparčiau nei buvo nulydomi esami. Įvertinimo paklaidos, susijusios su miško ploto kaita, yra gana didelės, tačiau miškų ploto didėjimo tendencijos yra aiškios. Jei žvelgtume tik į mišką, tai natūralių bei susivėrusių miškų kategorijai 2018 metais priskirti 71,6%, susivėrusiems želdiniams – 15,7%, laikinai nesusivėrusiam natūraliam (paprastai savaiminės kilmės) miškui – 4,7% bei nesusivėrusiems želdiniams – 8% miškų ploto. Laikinai nesusivėrusių miškų kategorijai pagal FAO metodiką priskirtos kirtavietės bei 1-os amžiaus klasės jaunuolynai.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2021 01 12 Netiesa kad: PRIVATŪS MIŠKININKAI MOKA MAŽESNIUS MOKESČIUS

Netiesa kad:  PRIVATŪS MIŠKININKAI MOKA MAŽESNIUS MOKESČIUS

2021 01 12

mokesciai naujienos

Dažnas, dažnu atveju mažai teišprusęs, bet mėgstantis kalbėti ir už savo kalbas nemėgstantis atsakyti politikas gali postringauti, kad privatūs miškininkai Lietuvoje gyvenai labai gerai ir tik miškų urėdijos moka mokesčius.

Miško savininkas

Privatus miško savininkas ar įmonė, kuri verčiasi miškų ūkio veikla, perka rinkos kainomis biržes iškirtimui arba naudoja savo turimus miškus. Miško savininkų, kurie naudotų vien savo miškus yra vienetai, absoliuti dauguma rinkos žaidėjų investuoja savo lėšas įsigyjant žaliavą. “Stataus miško” kaina rinkoje yra 30 eur už kubinį metrą, o jei kirtimų metu planuojama pagaminti 1000 kubinių metrų medienos, vadinasi vien už žaliavą teks pakloti 30 000 eur. Dar pridėkime kelis tūkstančius eurų miškotvarkos projekto rengimui ir biržės dokumentacijos ruošimui, kelis tūkstančius iškirstų biržių atkūrimui, kelių remontui, tūkstantėlį rezervuokime baudoms, 15% Gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), 5% bendrosioms miškų ūkio reikmėms, gauname, kad tam, kad įmonė dirbtų ir išlaikytų darbo vietas regionuose, jai reikės dukart tokios sumos, kaip kad ji turi turėti, kad sumokėti už žaliavą.

Nereikia pamiršti

Kaip šiuo atveju yra valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kurių pusę, beje, dirba nepelningai? Remiantis kiekvienais metais aplinkos ministro tvirtinamų nenukirsto valstybinio miško kainomis, nesunkiai galime pamatyti, kad už žaliavą valstybės įmonės miškų urėdijos moka vidutiniškai du kartus mažiau, nei privatus sektorius. Kitaip tariant, pigiai perka iš valstybės žaliavą (o ši pigiai parduoda), kad galėtų sukti kasdienį verslą. Nereikia pamiršti, kad valstybinių miškų valdytojai miško žemę valdo patikėjimo teise, t. y. ją pradėdami valdyti, nepatyrė jokių išlaidų, o įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas šiose įmonėse vertine išraiška į apskaitą nėra neįtraukiami. Dar daugiau, valstybiniai miškų ūkio rinkos dalyviai nemoka 15% GPM. Tiesa, moka 10% tarifo dydžio privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, bet ir tai nesudėtinga susigaudyti, kad mokestinė našta urėdijoms, mokant šiuos mokesčius, analogiškus apyvartos mokesčiui, yra dukart menkesnė nei privatiems miškininkams.

Priminsime, kad kitus mokesčius, tokius kaip pelno, pridėtinės vertės, įmokas į Garantinį fondą, Valstybinį socialinį draudimą ar privalomąjį sveikatos draudimą tiek privataus, tiek valstybinio miškų ūkio subjektai moka tokius pat.

šaltinis: https://www.pmsa.lt/

2020 12 12 MIŠKO SAVININKŲ DĖMESIUI: DĖL LEIDIMŲ KIRSTI MIŠKĄ IŠDAVIMO - Karantino metu Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistai ...

Miško savininkų dėmesiui dėl leidimų kirsti mišką išdavimo

2020 12 12

Karantino metu Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistai, dirbantys regionuose, interesantus aptarnauja elektroninėmis priemonėmis (telefonu, internetu). Interesantai Prašymus Leidimui kirsti mišką (toliau – Leidimas) ir pranešimui apie ketinimą kirsti mišką (toliau – Pranešimas) turėtų teikti naudojantis Aplinkos apsaugos leidimų informacine sistema (toliau ALIS).

Dažniausiai užduodamus klausimai:

Kaip galima prisijungti prie ALIS?

Vartotojams ALIS pasiekiamas adresu – alis.am.lt. ALIS vartotojo vadovas –  atsisiusti
Vartotojai prisijungti gali per elektroninius valdžios vartus naudodamiesi bankų autentifikacija arba elektroninės atpažinties priemonėmis (kvalifikuotu mobiliuoju parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu).

 

Kas gali pateikti paraišką miškui kirsti per ALIS?

Per ALIS paraišką gali pateikti pats miško savininkas arba įgaliotas asmuo.
Jei miško savininkas fizinis asmuo, arba įgaliotas asmuo turi pateikti notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą (kopiją).
Kai miško savininkas yra juridinis asmuo, prie paraiškos pridedamas įgaliojimas (kopija) pasirašytas juridinio asmens vadovo, patvirtintas juridinio asmens antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti).

 

Ar reikia bendraturčių raštiško sutikimo teikiant dokumentus per ALIS?

Norint gauti leidimą ar pranešimą prie paraiškos turi būti pridėtas raštiškas bendraturčių sutikimas pasirašytas visų bendraturčių kvalifikuotu mobiliuoju ar elektroniniu parašu.

 

Kas turi pasirašyti ant biržės atrėžimo dokumentų jei jie teikiami per ALIS?

Per ALIS biržės atrėžimo dokumentai priimami tik pasirašyti biržės rėžėjo kvalifikuotu mobiliuoju ar elektroniniu parašu.

 

Ar reikia savininkui teikiančiam paraišką per ALIS papildomai pasirašinėti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu/mobiliuoju parašu?

Savininkui kitų asmenų paruoštų dokumentų papildomai pasirašinėti nereikia, tačiau tie dokumentai turi būti pasirašyti juos parengusių asmenų elektroniniu parašu.

 

Noriu gauti leidimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu, kurią paraišką reikėtų pildyti norint gauti leidimą?

Reikėtų pildyti paraišką L12 – Leidimas kirsti mišką. Pranešimai apie ketinimus kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu pildomi tik stichinių nelaimių miškuose atvejais, t.y. tik tais atvejais ir tik toje teritorijoje, kurioje paskelbta ekstremalioji situacija.

 

Išsiunčiau paštu dokumentus Leidimui gauti, kaip man atsiimti leidimą?

Pateikus originalus paštu (registruotu laišku ar paprastu) savininkui vis tiek reikia užpildyti ALIS paraišką leidimo atsiėmimui, papildomai teikti dokumentų, pateiktų paštu, ALIS nereikia.

 

Kaip atsidaryti pasirašytą leidimą?

Norint atsidaryti Jums išduotą leidimą Jūsų kompiuteryje turi būti sudiegta programinė įranga skirta atidaryti ir peržiūrėti .adoc formato dokumentus. Jei šios programinės įrangos neturite tai galite padaryti pasinaudoję Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale (https://www.epaslaugos.lt/adoc/validator)

šaltinis:http://www.amvmt.lt/index.php/26-naujienos/1214-misko-savininku-demesiui-del-leidimu-kirsti-miska-isdavimo

Kontaktai

A.Baranausko a.1, Anykščiai

Tel.: 8 685 69306

El. paštas: info@perkumiska.lt

Individuali veikla pagal pažymą Nr.179949

Privatumo politika