Sužinokite apie savo mišką
tel. 8 685 69306

apie miska atsakingai pekame miskus

Jei norite pasikonsultuoti prieš parduodant savo mišką arba ieškote pirkėjo, kuris greitai įvertins parduodamą miško plotą ir pateiks Jums pasiūlymą – skambinkite arba užpildykite formą, ir mes su Jumis susisieksime.

 Apie mišką

Senovėje miškai augo beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Jie teikė žmogui, maistą, prieglobstį, aprangą, saugojo nuo priešų, buvo pragyvenimo šaltinis. Miškai ir dabar mums yra dvasinės stiprybės šaltinis, maitinantis mūsų sielas subtiliausiomis nematomomis energijos rūšimis. Intensyviai žemdirbystei vystantis, žemės plotai pamažu didėjo, miškai užėmė mažiau derlingas arba užmirkusias žemes, tačiau tam tikri augalai prisitaikė prie esamų sąlygų, sukurdami vieningą bioįvairovę, tinkamas sąlygas augti tam tikroms augalų rūšims.

Miškas yra labai sudėtingas, gyvas organizmas. Jo vystymąsi įtakoja klimatas, dirvožemis su jame tarpstančiais mikroorganizmais. Dirvožemį būtų galima prilyginti „knygai“, kurią parašė pati gamta, o jos kūrinys – miškas. Tai vieningas, pulsuojantis, jaučiantis gyvas organizmas, tai sudėtinga, biologinė bendruomenė, kurioje dominuoja medžiai, kurie vienas kitą veikia sava ryšių sistema. Miškai tai – darnios aplinkos neatskiriama dalis, tai grynas oras, švarus vanduo, tai didelė natūralios gyvybės įvairovė: paukščių, žvėrių, vabzdžių, augalų bendruomenių namai, žmogaus gyvenimo sąlygos ir kokybė.

Vykdant miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas. Miško kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Kertamų medžių amžius ir kita kirtimo specifika priklauso nuo ketinamo kirsti miško grupės. Lietuvoje Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2017 m. pradžioje valstybinės reikšmės miškai sudarė beveik 50 proc., privatūs miškai – 40 proc. ir rezervuoti nuosavybės teisei atkurti miškai – 10 proc. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad privačių miškų rodiklis ateityje didės.

Vykdydami miškų ūkio veiklą mes laikomės tvarios miškininkystės principų ir nustatytų taisyklių. Saugome ir tausojame turimą ir įsigytą turtą, nes miškas liks ir ateinančioms kartoms. Mes esame ne tik atsakingi miško savininkai, bet ir miško entuziastai.

Tikimės, kad čia esanti informacija Jums padės susipažinti su miško specifika, sudėtinga struktūra ir veikla, kuri neapsiriboja naudos gavimu iš miško, bet tuo pačiu nukreipta į miško puoselėjimą, jo vertės didinimą.

Minimalūs pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos medynų amžiai

Medžių rūšysIV grupės miškaiIII grupės miškaiGamtinės brandos amžius (pagrindinių miško kirtimų II gr. miškuose amžius)
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai101111171
Eglė7181121
Ąžuolas121141201
Beržas, juodalksnis616191
Liepa, skroblas617191
Drebulė414181
Baltalksnis, blindė, gluosnis313151

Pagrindinių miško kirtimų būdai yra 3: plynieji, atrankiniai ir atvejiniai.  Atrankiniai ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai priskiriami neplyniesiems pagrindiniams miško kirtimams t.y. kai iškertama tik dalis, atrinktų medžių.

Ugdomųjų miško kirtimų rūšys

Ugdomieji miško kirtimai vykdomi visų miškų grupių ir pogrupių miškuose, išskyrus rezervatinius (I grupės) miškus. Ugdomųjų miško kirtimų pagrindiniai tikslai: formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį, didinti medynų produktyvumą, gerinti medienos sortimentinę struktūrą ir prekingumą, didinti medynų atsparumą vėjovartoms, vėjolaužoms, sniegolaužoms, sniegovartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams, naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant, stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas, sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę IIA grupės miškuose. Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus.

Ugdomųjų miško kirtimų rūšisMedynų amžius, metais spygliuočių ir kietųjų lapuočiųMedynų amžius, metais minkštųjų lapuočių
Jaunuolynų ugdymasiki 20iki 20
Retinimas21–4021–30
Einamasis kirtimas41 ir daugiau31 ir daugiau

Sanitariniai miško kirtimai

Sanitariniai miško kirtimai vykdomi visuose miškuose, išskyrus I grupės miškus,  atsižvelgiant į Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Sanitariniai miško kirtimai saugomose teritorijose vykdomi laikantis tų teritorijų planavimo dokumentų, nuostatų, jų veiklos reglamentų ir kitų veiklą šiose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą, taip pat medžiai ligoms, kenkėjams tirti ir apskaityti, ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena.

Miško kirtimų apribojimai aplink retųjų paukščių lizdavietes

Zonoje aplink retųjų paukščių lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai lentelėje nurodytu spinduliu. Derinant zonos, kurioje nevykdomi pagrindiniai miško kirtimai, ribas su natūraliomis ribomis ir taksacinių miško sklypų ribomis, atstumą nuo lizdavietės leidžiama didinti arba mažinti iki 25 proc. Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d., išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegolaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Spindulys nuo lizdavietės, mSaugomos lizdavietės
200Kilniojo ir jūrinio erelių, erelio žuvininko, juodojo gandro, didžiojo apuoko
150Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, sakalo keleivio, žalvarnio
100Juodojo ir rudojo peslio, vapsvaėdžio, vištvanagio, uralinės pelėdos, mažojo erelio rėksnio
50Startsakalio, pelėsakalio, sketsakalio, lututės

Vykdant visus miško kirtimus, biržėse būtina palikti medžius, kuriuose yra uoksai arba drevės, kitų retųjų paukščių lizdai ir prie jų palikti biologinei įvairovei svarbius medžius.

 Miško žodynėlis

Brandus medynas – pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekęs medynas;

Bręstantis medynas – medynas, kurio amžius ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už brandaus medyno amžių;

Grynasis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 76 proc. medyno tūrio;

Įvairiaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių rūšių medžių amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų;

Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas;

Biržių šliejimo laikas – laikotarpis, kuriam pasibaigus nauja biržė šliejama prie anksčiau iškirstos

Atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5–10 metų;

Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną;

Biologinei įvairovei svarbus medis – miškų biologinei įvairovei išsaugoti skirtas pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis;

Miško kirtimo atliekos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, stiebai smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai;

Mišrusis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 76 proc. medyno tūrio;

Negyvas medis – stovintis, nukirstas ar nuvirtęs sausuolis;

Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas;

Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomą pomiškį. Po kirtimo likusio medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,2;

Retas medynas – medynas, kurio skalsumas ne didesnis kaip 0,4;

Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija;

Sėkliniai medžiai – atrinkti pagal selekcinius požymius medžiai, skirti sėklų reprodukcijai, siekiant užtikrinti medynų atžėlimą;

Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną;

Valksmas – paprasčiausias kelias biržėje medienos ruošos technikai važiuoti.

PAGARBA

PROFESIONALUMAS

SĄŽININGUMAS