Užpildykite pasiūlymo formą
Nedelsdami pateiksime detalų miško įvertinimą, nemokamai ir be jokių įsipareigojimų
Brandus medynas – pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekęs medynas.
Bręstantis medynas – medynas, kurio amžius ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už brandaus medyno amžių.
Jaunuolynas – jaunas miškas, kuriam priskiriama spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynai iki 40 metų, minkštųjų lapuočių medynai iki 20 metų, baltalksnynai iki 10 metų.
Įvairiaamžis medynas – medynas, kuriame išskiriamos vienos rūšies medžių kartos, kurių amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų ir tūriai sudaro ne mažiau kaip 10 % ardo tūrio.
Kas įtakoja miško kainą:
- Valdos struktūros, valdos dydžio, lokacijos kelių atžvilgiu, medynų sudėties rodiklių, amžiaus, tūrio, augimvietės ypatumų.
- Vykdytos ūkinės veiklos Jūsų ir gretimuose miško sklypuose, tikėtinų dabartinių ir būsimų kirtimų vykdymo laiko.
- Rinkoje esančių miško sklypų kiekio, dabartinės medienos žaliavos kainos ir bendros ekonominės būklės.
- Sklypinės miškų inventorizacijos duomenų, kurie apibūdina medynų taksacinius rodiklius.
Spygliuočių medynai
Lietuvoje auga 1147,4 tūkst. ha plote. Jie sudaro didžiąją medynų dalį (55,7 %). Minkštaisiais lapuočiais apaugę 845,7 tūkst. ha (41,0 %), kietaisiais lapuočiais – 68,7 tūkst. ha (3,3 %).
Eglynai
Lietuvoje užima 434,8 tūkst. ha plotą. Paprastoji eglė (E). Eglynai Lietuvoje užima 21,4 proc. visų miškų. Medis 4 –50 m aukščio. Paprastoji eglė mėgsta normalaus drėgnumo priesmėlio ir priemolio dirvožemius, unksminė. Eglė, išskyrus pirmąjį dešimtmetį, auga sparčiai, po 20–40 metų kasmet gali užaugti iki 70–100 cm.
Pušynai
Lietuvoje užima didžiausius plotus– 710,3 tūkst. ha. Paprastoji pušis (P). Gausiausiai Lietuvos miškuose paplitusi medžių rūšis. Pušynai užima 35,8 proc. visų Lietuvos miškų. Medis iki 30–40 m aukščio ir iki 1 m skersmens, tiesiu, išbėginiu liemeniu. Pušis dirvožemiui nereikli, šviesamėgė, auga smėlio dirvožemiuose.
Medžų rūšys
| Spygliuočiai | Kietieji lapuočiai | Minkštieji lapuočiai |
| P – pušis E – eglė | Ą – ąžuolas U – uosis K – klevas Sb – skroblas G – guobos | B – beržas J – juodalksnis D – drebulė Bt – baltalksnis L – liepa |
Medynų brandumo grupės
| Medžių rūšys | Miškų grupė | Jaunuolynai | Pusamžiai | Bręstantys | Brandus Techninė | Brandus Gamtinė |
| Pušis, Maumedis, Uosis, Klevas | III | 1–40 | 41–100 | 101–110 | 111… | 170… |
| Pušis, Maumedis, Uosis, Klevas | IV | 1–40 | 41–90 | 91–100 | 101… | 170… |
| Eglė | III | 1–40 | 41–70 | 71-80 | 81… | 120… |
| Eglė | IV | 1–40 | 41–60 | 61–70 | 71… | 120… |
| Ąžuolas | III | 1–40 | 41–130 | 131–140 | 141… | 200… |
| Ąžuolas | IV | 1–40 | 41–110 | 111–120 | 121… | 200… |
| Beržas, Juodalksnis, Liepa, Skroblas | III–IV | 1–20 | 21–50 | 51–60 | 61… | 90… |
| Drebulė | III–IV | 1–20 | 21–30 | 31–40 | 41… | 60… |
| Baltalksnis, Blindė, Gluosnis | III–IV | 1–10 | 11–20 | 21–30 | 31… | 50… |
Ugdomųjų miško kirtimų rūšys
| Medžių rūšys | Medynų amžius, metai | Medynų amžius, metai |
| Ugdomųjų miško kirtimų rūšis | spygliuočių ir kietųjų lapuočių | minkštųjų lapuočių |
| Jaunuolynų ugdymas | iki 20 | iki 20 |
| Retinimas | 21 - 40 | 21-30 |
| Einamasis kirtimas | 41 ir daugiau | 31 ir daugiau |
Minimalūs pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos medynų amžiai
| Medžių rūšys | IV grupės miškai | III grupės miškai | Gamtinės brandos amžius (pagrindinių miško kirtimų II gr. miškuose amžius) |
| Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai | 101 | 111 | 171 |
| Eglė | 71 | 81 | 121 |
| Ąžuolas | 121 | 141 | 201 |
| Beržas, juodalksnis | 61 | 61 | 91 |
| Liepa, skroblas | 61 | 71 | 91 |
| Drebulė | 41 | 41 | 81 |
| Baltalksnis, blindė, gluosnis | 31 | 31 | 51 |
